„Kol kas neprognozuojame, kad darbo užmokestis augs taip pat sparčiai, kaip augo pastaruosius keturis metus, kalbame apie vienaženklius skaičius, tačiau vis tiek reikia geriau pajusti, kokia bus šių metų projekcija, kaip ją atnaujins Finansų ministerija ir Lietuvos bankas“, – antradienį Elektrėnuose žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Vyriausybės sprendimas tuo klausimu greičiausiai tikėtinas rugsėjo mėnesį, kai biudžetas bus ruošiamas, nes biudžetui tai taip pat svarbu“, – pažymėjo ji.
I. Šimonytė tikino, kad dėl MMA dydžio šiemet vėl bus bandoma ieškoti konsensuso, o jei nuomonės išsiskirs, Vyriausybei teks pačiai tvirtinti minimalią mėnesinę algą kitiems metams, be sutarimo Trišalėje taryboje.
„Kaip atrodys diskusijos šiais metais pamatysime. Manau, kad bandysime ieškoti kažkokio konsensuso, sutarimo. Jeigu atsitiks kaip anksčiau atsitikdavo, kad nuomonės išsiskirs, tada Vyriausybei teks patvirtinti dydį“, – sakė premjerė.
„Žinome rėžius, į kuriuos turime pataikyti, kad juos apsiskaičiuoti korektiškai, reikia kuo naujesnių darbo užmokesčio duomenų. Manau birželio mėnesį Finansų ministerija, Lietuvos bankas atsinaujins darbo užmokesčio prognozes ir taip pat praėjusių metų grynojo darbo užmokesčio statistiką ir tada bus galima skaičiavimus, rėžį nusistatyti patikimai“, – kalbėjo ji.
Antradienį Lietuvos bankas (LB) Trišalės tarybos posėdyje pristatys, kokia, pagal nustatytą formulę, galėtų būti minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 metais.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad palaikys LB skaičiavimus, pagal kuriuos turėtų būti nustatyta, jog MMA kitais metais galėtų siekti 1070 eurų.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis laidoje „ELTA kampas“ yra sakęs, kad kol kas pozicijos dėl MMA dydžio neturi ir palauks LB skaičiavimų, tačiau, anot jo, dalį verslų spartus minimalios algos augimas baugina.
MMA dydį LB nustato pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2025 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2020–2022 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.
ELTA primena, kad 2024 m. MMA kilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o nepamokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Šie pokyčiai lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ augo 75,22 euro ir pasiekė 708,4 euro.
Vyriausybės Seime pateiktame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028 metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų. Skaičiuojama, kad 2024 m. sprendimas kainuos apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.
