Vienas tyrimo koordinatorių Lietuvoje, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FSF) Psichologijos instituto mokslininkas doc. Antanas Kairys džiaugiasi, kad SHARE tyrimas Lietuvoje atliekamas jau trečiąjį kartą. „Kadangi tyrime dalyvauja tie patys žmonės, pakartotinai juos apklausdami apie jų pajamas, sveikatą, darbą, ryšius su kitais žmonėmis ir kitus gyvenimo aspektus, galime stebėti pokyčius. Labai geras pavyzdys yra pokyčiai sveikatos srityje. Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai vis dar patiria daugiau sveikatos iššūkių nei Vakarų Europos senjorai“, – teigė doc. A. Kairys.
Su sveikata susijusių sunkumų daugėja, bet jos vertinimas išlieka stabilus
Europos senėjimo tyrimas atskleidžia, kad taip vadinamosios instrumentinės kasdieninio gyvenimo veiklos apimančios tokias sritis, kaip valgio ruošimas, tvarkymasis ar finansų valdymas, yra būtinos kokybiškam gyvenimui, tačiau jų atlikimas su amžiumi tampa vis sudėtingesnis. Analizuojant 2017 m. tyrime dalyvavusių 65–75 m. amžiaus Lietuvos gyventojų situaciją nustatyta, kad 17,6 proc. jų patyrė bent vieną šių kasdieninio gyvenimo veiklų apribojimą.
Po penkerių metų (2021–2022 m.) surinkti tyrimo duomenys parodė, tarp tų pačių žmonių, (kuriems jau sukako 69–81 m.) turinčiųjų bent vieną apribojimą, skaičius išaugo iki 22,8 %. Palyginimui, doc. A. Kairys pateikia Danijos pavyzdį, kur tarp tokio pat amžiaus žmonių tik 14,2 proc. susiduria su panašiais iššūkiais. Nepaisant to, subjektyviai vertinama gyventojų sveikatos būklė Lietuvoje išlieka gana stabili. Tai rodo, kad sveikatos priežiūros kokybė yra išlaikoma, tačiau atskleidžia ir būtinybę stiprinti pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms sistemas, ypač atsižvelgiant į jų kasdienių funkcijų palaikymą.
Mokslininkai analizuodami kitą sveikatos rodiklį – subjektyviai vertinamą sveikatą – kurią tyrimo dalyviai galėjo įvertinti nuo 1 (prasta) iki 5 (puiki), pastebėjo, kad šis rodiklis per penkerius metus pakito nežymiai. Tačiau Lietuvos gyventojai savo sveikatą vertina vis tiek prasčiau nei vidutinis SHARE tyrimo dalyvis ir ženkliai prasčiau nei, pavyzdžiui, jau minėtos Danijos gyventojai. Viena tyrimo koordinatorių, VU FSF Psichologijos instituto doc. Olga Zamalijeva teigia, kad svarbus šio tyrimo pranašumas yra dar ir tai, kad jis leidžia ne tik įvertinti pokyčius, bet taip pat patikimai pasilyginti su kitomis šalimis, kurių pavyzdžiu norėtume sekti arba kurių gerąją praktiką būtų tikslinga pasinaudoti, pritaikant ją prie Lietuvos realijų: „Nenuostabu, kad su amžiumi žmogaus galimybės savarankiškai pasirūpinti savo poreikiais mažėja, tačiau tikėtina sveiko gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų Lietuvoje išties atsilieka nuo Europos vidurkio ir Šiaurės Europos šalių, o tai rodo, kad yra kur pasitempti. Dvi pagrindinės strategijos Lietuvai būtų stipresnė sveikatos priežiūros sistemos orientacija į ligų prevenciją ir pakankama parama asmenims, patiriantiems sunkumų, siekiant užtikrinti jų savarankiškumą.“
Pajamos auga, bet nepaveja vidutinių euro zonos ūkio pajamų
Anot mokslininkų, tyrimo rezultatai taip pat rodo ir vyresnio amžiaus asmenų finansinės padėties gerėjimą. Per penkis metus vidutinės Lietuvos namų ūkio, kuriame gyvena 65 m. ir vyresnis tyrimo dalyvis, pajamos vienam asmeniui išaugo nuo 275 eurų (2017 m.) iki 412,5 euro (2021–2022 m.). Tačiau jos dar labai atsilieka nuo vidutinio tyrime dalyvavusio euro zonos namų ūkio, kur 2021–2022 m. vidutinės pajamos buvo 900 eurų. Subjektyvus pasitenkinimas pajamomis taip pat gerėja.
Teigiančių, kad namų ūkiui sudurti galą su galu lengva per penkerius metus išaugo nuo 10 proc. (2017 m.) iki 16,6 proc. (2021–2022 m.). Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis mano, kad teigiami pokyčiai nėra atsitiktiniai: „Pagal finansinio pasitenkinimo kriterijų, padėtis Lietuvoje gerėja nuo 2017 m., tai leidžia teigti, kad Vyriausybės pastangos šioje srityje yra vaisingos ir ilgalaikėje perspektyvoje duoda norimus rezultatus. Ypač svarbu, kad per penkerius metus nuo 18,6 proc. iki 7,9 proc. sumažėjo skaičius vyresnio amžiaus žmonių, kuriems labai sunku sudurti galą su galu. Ateityje norėtųsi, kad šita grupė sudarytų ne daugiau kaip 1 proc.“
Pasak prof. B. Gruževskio, didelis šio tyrimo privalumas yra tas, kad jis labai kompleksiškai charakterizuoja tiriamą fenomeną, kas leidžia išvengti atsitiktinių ar nepagrįstų vertinimų: „Pavyzdžiui, iš tyrimo rezultatų matome, kad vyresnio amžiaus gyventojų pasitenkinimą pajamomis lydi bendras pasitenkinimas gyvenimu. Iš grafikų matome, kad šios kreivės nesutampa, tačiau bendras pokyčių vektorius yra panašus ir tai labai džiugina. Neigiamai vertinu didelį analizuojamos Lietuvos gyventojų grupės vidutinių pajamų (412,5 euro) atsilikimą nuo vidutinio tyrime dalyvavusio euro zonos namų ūkio (900 euro), tačiau pajamų augimo tempai Lietuvoje yra didesni.“
Senjorų pasitenkinimas gyvenimu auga
Vyresnio amžiaus (65+ m.) Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu nuosekliai gerėja. Per penkerius metus vidutinis pasitenkinimas gyvenimu pakilo nuo 6,7 iki 7,6 (dešimtbalėje skalėje). Tačiau lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis – tai vienas žemiausių rodiklių, ženkliai atsiliekantis nuo Vakarų ar Šiaurės Europos šalių vyresnio amžiaus asmenų pasitenkinimo gyvenimu.
Tyrimo koordinatorius doc. A. Kairys džiaugiasi matydamas, kad per penkerius tyrimo metus vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas Lietuvoje stabiliai gerėjo beveik visose analizuotose srityse. „Tuo pat metu matome, kad iki Vakarų ar Šiaurės Europos šalių gyvenimo kokybės lygio yra dar gana tolimas kelias. Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas yra labai svarbus ir naudojamas tiek Europoje, tiek Lietuvoje, kad socialinė ir sveikatos politika būtų grįsta duomenimis ir sprendimai būtų maksimaliai efektyvūs.“
Šio tyrimo duomenys yra vertingi tiek mokslininkams, tiek politikos formuotojams, siekiantiems gerinti senjorų gyvenimo sąlygas Lietuvoje. Tyrimas ne tik leidžia palyginti atskirų Europos šalių vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo lygį, bet ir parodo, kuriose srityse labiausiai reikėtų sutelkti pastangas ir išteklius, siekiant atitinkamų pokyčių.
Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas – didžiausias Europos socialinių mokslų longitudininių tyrimas, skirtas sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją klausimams tirti 28 Europos šalyse ir Izraelyje. Kas antrus metus vykdomas kruopštus 50 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų interviu šiame ilgalaikiame tyrime leidžia įvertinti fizinės bei psichinės sveikatos, ekonominio ir socialinio užimtumo, pajamų ir turto, laisvalaikio veiklų bei gyvenimo kokybės pokyčius. Suteikdami gyvybiškai svarbias įžvalgas, šie duomenys prisideda prie mokslo pažangos ir teikia įrodymais pagrįstą pagrindą politiniams sprendimams. Nuo septintosios iki devintosios bangos tyrimas Lietuvoje buvo iš dalies finansuojamas Europos Komisijos. Nuo 2024 metų SHARE tyrimo koordinavimą Lietuvoje vykdo keturių institucijų – Vilniaus universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro, Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto – konsorciumas.
