Kovo 7 d. KT paskelbė, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimą dėl svarbių priežasčių anksčiau nei sukanka pensijos amžius. Norintys nutraukti kaupimą, turėtų turėti svarbią priežastį, tiesa, kokios priežastys laikomos svarbiomis, įvardyta gan miglotai – teismas tai apibrėžia kaip iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.
Dėl kai kam laukto, kai kam netikėto KT sprendimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) inicijavo viešąją konsultaciją, paruošė apklausą. Jos metu bus siekiama sužinoti visuomenės ir ekspertų nuomonę, diskutuoti ir išgryninti siūlymus, kokios aplinkybės turėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis.
„Turime labai aiškias gaires, esame išstudijavę kitų šalių patirtį, apibrėžiant, kokiais atvejais kaupiantiesiems senatvei pensijų fonduose leidžiama išsiimti pinigus. Tačiau, suprasdami, kad tai palies kas antrą mūsų gyventoją, norime apie tai diskutuoti plačiau ir giliau“, – pranešime spaudai cituojama M.Navickienė.
Vis dėlto kai kurie Seimo nariai į tokį norą apibrėžti, kokios priežastys – svarbios, kokios ne, žiūri skeptiškai. Esą patys gyventojai žino, kokios priežastys jiems svarbios, to už žmogų nuspręsti politikai esą neturi teisės. Visgi tokiu atveju kiltų antrosios pensijų pakopos išlikimo ir perspektyvų klausimas.
R.Karbauskis: kodėl nusipirkti televizorių – ne svarbi priežastis?
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis portalui lrytas.lt pasakojo besidžiaugiantis KT sprendimu, vadino jį logišku, esą apie prieštaravimą Konstitucijai „valstiečiai“ buvo šnekėję jau anksčiau ir ne vieną sykį. Anot jo, nepasitikėjimo pensijų fondais sukėlė ir milijonus eurų pasisavinęs Šarūnas Stepukonis.
„Matyt, KT sprendimas su tuo skandalu nesusijęs, jis susijęs su logika, kad žmogus gali su savo turtu, kurį sukaupė, elgtis taip, kaip nori. Tai yra konstitucinė teisė. Dėl to KT ir priėmė tokią išvadą. Skandalai dėl neskaidrumo, kad galima pavogti pinigus iš pensijų fondų, yra šalutiniai dalykai“, – dėstė R.Karbauskis.
Politikas įsitikinęs: dabar atsivėrė galimybė pagaliau leisti žmonėms nutraukti kaupimą tada, kada jie nori. Anot jo, KT neapibrėžus, kokios pensijų kaupimo nutraukimo priežastys yra svarbios, dėl to spręsti gali patys kaupiantieji.
„Reikia suprasti, kad tie politikai, ypač iš dabartinės valdžios, liberalų pusės, yra susiję su žmonėmis, kurie valdo pensijų fondus. Jiems kyla labai daug problemų, kaip iš šios situacijos išsisukti, nes bendrai kyla grėsmė pensijų fondams, jų „sėkmingai“ veiklai, kuri sukuria naudą daugiau fondų valdytojams, o ne tiems, kurie juose laiko pinigus.
Manau, į šią situaciją reikėtų žiūrėti paprasčiau. Žmogus nusprendžia, kokia priežastis jam svarbi. Jei mes bandysime padaryti, kad žmogus negalės pasinaudoti lėšomis, apsunkinsime sprendimą įvesdami dirbtinius reikalavimus, tokiu atveju neįvykdysime KT sprendimo“, – pabrėžė R.Karbauskis.
Anot jo, politikai neturi teisės už žmogų nuspręsti, kas jam svarbu, o kas ne.
„Vienam žmogui vienas dalykas gali būti svarbus, kitam kitas. Žmogui gali būti beprotiškai svarbu išleisti anūką ar vaiką į aukštuosius mokslus, o politikams tai gali pasirodyti nesvarbu. Fondų valdytojams ar politikams, kurie propaguoja šį verslą, niekad neatrodys, kad priežastys svarbios“, – įsitikinęs jis.
Politikas negailėjo kritikos ir Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus žodžiams, esą žmonės patys negali nuspręsti, kokios priežastys nutraukti kaupimą yra svarbios, esą kai kam svarbi priežastis gali būti ir nusipirkti naują televizorių.
„O kodėl tai nesvarbi priežastis – nusipirkti televizorių? Yra žmonių, kurie serga depresija, gal jiems reikalingas televizorius, kad jaustųsi gerai? Būna visokių atvejų ir kaip tada gali sakyti, kad tai – nesvarbu? Tam, kas priėmė įstatymą, valdo fondą, tikrai nesvarbu, nes jie turi namuose naujausius televizorius, bet paprastam žmogui tai gali būti paskutinis džiaugsmas jo gyvenime.
Ir dabar mes tą džiaugsmą atimsime dėl to, kad bandome išsaugoti verslą, kuris neaišku kokią papildomą vertę žmogui sukuria. Jei žmogus mano, kad jam reikia televizoriaus, o ne kaupimo pensijų fonde, tai kodėl mes turime pasakyti jam „ne“? Žmogus turi nuspręsti pats“, – šnekėjo R.Karbauskis.
Politikas pridūrė, kad LVŽS Seime neturi daugumos, tačiau reaguos į naujai parengtą projektą, siūlys reikalingas pataisas.
„Galime teikti pataisas įstatymo projekte, jei jis bus paruoštas netinkamai. Šiandien dar negalime šnekėti, koks jis bus, bet reaguosime bet kokiu atveju. Jei ši valdančioji dauguma nespės kažko padaryti, tikiuosi, kad tą padarys kita valdančioji dauguma“, – vylėsi pašnekovas.
Jo įsitikinimu, tokiai pozicijai pritaria ir gyventojai.
„Jei apklaustume žmones, manau, 85–90 proc. pasakytų, kad labai gerai, kad žmogus turės teisę – juk pasitraukti nėra prievolės, jei to nenori. Lietuvoje niekada žmonės nepasisakė prieš laisvę bet kokia prasme. Laisvė pasirinkti yra gerai. Jei apklaustume politikus ar tuos, kurie šiame versle turi interesą, gautume visiškai priešingą vaizdą“, – pridūrė R.Karbauskis.
G.Paluckas: moralizuoti, kad visi žmonės – kvaili, nepagarbu
Socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas laikėsi panašios nuomonės kaip ir R.Karbauskis. Esą žmonės patys, o ne politikai, turi nuspręsti, kokios priežastys laikomos svarbiomis norint nutraukti pensijų kaupimą.
„Kitokio KT sprendimo nebuvo galima tikėtis. Žmonės turi teisę disponuoti savo sukauptu turtu. Tik stebina, kad kai kurie kolegos konservatoriai ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė, skaitydama KT nutarimą, jį siaurina ir mėgina aiškinti, kad galima kalbėti tik apie kritines sąlygas, kada galima nutraukti kaupimą.
Mes, socialdemokratai, sakome, kad reikėtų žmones išleisti be jokių sąlygų, Seimas neturėtų vaidinti teismo ir vertinti, ar sąlygos žmonių gyvenime rimtos, ar ne. Tai yra jų turtas. Pirmiausia ginsime besąlyginio pasitraukimo idėją“, – aiškino G.Paluckas.
Anot jo, žmonės pajėgūs patys vertinti savo finansus, nereikėtų jų laikyti nieko neišmanančiais.
„Yra įvairių ekonomistų, valstybės pareigūnų, kurie kažkodėl mano turintys teisę menkinti žmones, jų poreikius ir gyvenimo aplinkybes. Tai yra esminis požiūrių skirtumas. Mes manome, kad pensijų kaupimas pirmiausia nesuteikia jokių garantijų pensijai. Jei garantijos nėra, tai nereikia aiškinti, kad pensijų kaupimas – garantuotas. Tai yra tik dar vienas investavimo instrumentas.
Moralizuoti, kad visi žmonės – kvaili, nežino, ką daro, kad jie ištaškys pinigus, yra nepagarba žmogui. Taip, kaip kurie gali taip pasielgti, bet didelė dalis žmonių rūpinasi savo senatve, jai skirtus pinigus naudoja įvairiai – investuoja į nekilnojamąjį turtą, sveikatą ir pan.“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, pripažino jis, norint įgyvendinti KT sprendimą, gali tekti susidurti ir su dar vienu klausimu. Šiuo metu valstybė prisideda prie kaupiamų pensijų, iš biudžeto kiekvienam kaupiančiajam pridėdama 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Kyla klausimų, ar išsiimdami sukauptą sumą gyventojai turėtų grąžinti valstybės išmokėtą paramą.
„Išeinant iš pensijų kaupimo fondo, kyla klausimas, ar žmogui atiduoti visus pinigus, ar vis tik išskaičiuoti paramos dalį ir grąžinti ją į biudžetą. Tai – vienintelis apsisprendimo momentas. Manau, būtų sąžininga tuos pinigus išskaičiuoti ir grąžinti į biudžetą, nes gi niekas nenori gauti to, ko neuždirbo. Tai būtų sąžininga“, – svarstė G.Paluckas.
Anot jo, socialdemokratų frakcija jau pateikė Vyriausybei ne vieną sprendimą, kaip reikėtų leisti žmonėms pasitraukti iš pensijų kaupimo. Tarp siūlymų – ir drastiški, ir kompromisiniai variantai.
„Mūsų pasiūlymai registruoti – tiek grynoji versija, kur sakome, kad žmones turime išleisti tada, kada jie pageidauja, tiek pastaroji versija, kurią pasirašė Linas Jonauskas, Algirdas Sysas, aš, kiti bičiuliai iš frakcijos, – ji paremta KT išaiškinimu, numatant svarbias aplinkybes. Tos svarbios aplinkybės – netektas darbingumas, negalia, kritinės ligos, stichinė nelaimė, būsto sunaikinimas ir t. t.“, – vardijo Seimo narys.
L.Kukuraitis: tai – istorinis sprendimas
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis KT sprendimą pavadino istoriniu, apibrėžiančiu, kad antrojoje pensijų pakopoje asmens nuosavybės teisė yra pirmesnė nei bendri principai.
„Nuo pat 2000 metų, kuomet Andriaus Kubiliaus vyriausybė patvirtino pensijų reformos koncepciją, kurioje buvo nustatyti šie antrosios pakopos principai, 2004 metų, kai Algirdo Brazausko vyriausybė su Vilija Blinkevičiūte priešaky įvedė sistemą, kiekvienoje kadencijoje darant pakeitimus buvo laikomasi principo, kad tai – viena sistema, tik turi kelias pakopas ir kad egzistuoja tie patys principai: kaip ir „Sodroje“, jei esi dalyvis, negali išeiti, pasiimti pinigų.
Šiuo atveju KT, prioretizuodamas asmens nuosavybės teisę, šias sistemas atskyrė. Dabar mes turime kalbėti apie antrosios pakopos vystymą kaip apie savarankišką sistemos dalį. Po šio sprendimo tiems, kurie formuoja šią sistemą, atsiranda pareiga permąstyti, kokia pensijų kaupimo sistemos perspektyva naujoje šviesoje“, – dėstė L.Kukuraitis.
Jo manymu, po tokio sprendimo kyla ne vienas klausimas. Pirmiausia, ar valstybė turi prisidėti prie kaupimo su lėšomis iš biudžeto.
„Ar valstybės paskata beturi prasmę, ypač jei Seimas šias svarbias priežastis išaiškintų plačiai ir jei didelė dalis žmonių galėtų nutraukti savo dalyvavimą?
Kyla klausimas ir dėl automatinio įtraukimo. Ar jis beturi prasmę, ypač jei nebelieka valstybės prisidėjimo. Jei valstybė neprisideda, kam tuomet automatiškai įtraukti? Automatinis įtraukimas buvo priimtas tam, kad kuo daugiau žmonių pasinaudotų ta nauda, kurią duoda valstybė. Atsiranda ir kaupimo sistemos ateities klausimas, kaip ji turėtų toliau vystytis“, – svarstė pašnekovas.
L.Kukuraitis pripažino, kad Seimui gerokai galvą pasukti reikės ir dėl migloto KT paaiškinimo, kas laikoma svarbiomis priežastimis nutraukti pensijų kaupimą.
„Šios kurpės, kurias KT patikėjo Seimui, yra sunkiai sunešiojamos. Man atrodo, neįmanoma susitarti, kokios yra svarbios priežastys, kad visos pusės būtų patenkintos. Kažkur reikės nubrėžti ribą, o už jos atsidūrę bus nelaimingi. Žmonės situaciją, kuri jiems svarbi, vertina subjektyviai, o Seimas turi apibrėžti objektyviai. Tai – rimtas iššūkis, žiūrėsime, ką pasiūlys Vyriausybė. Greičiausiai ratas apsisuks ir KT turės pats apibrėžti, kokios priežastys yra svarbios. KT atidarė vartus labai plačioms diskusijoms“, – tikino jis.
Todėl Demokratų frakcija turi visiškai kitokį pasiūlymą – esą Lietuva turi pereiti nuo kaupimo antrosios pensijų pakopos fonduose iki profesinių fondų. Jo teigimu, tokios sistemos puikiai veikia Vakarų Europoje, o gyventojai ten gauna didesnes pensijas.
„Per profesinius fondus paskata dalyvauti kaupime kuriama natūraliai – tą sprendžia ir remia ne valstybė. Per profesinius fondus darbdaviai paprastai sudaro palankesnes sąlygas, kad pas juos ateitų darbuotojai, tai – kaip paskata dirbti vienoje ar kitoje įmonėje. Tai dešimtmečiais veikiančios sistemos. Darbuotojas ir darbdavys susitaria, kokią dalį darbdavys įmokės į žmogaus profesinio fondo sąskaitą.
Tam reikalinga keletas žingsnių. Reikia pasiūlyti valstybinį kaupiamąjį fondą, kuris sudarytų konkurenciją privatiems fondams ir būtų įrankis valstybei, per kurį galima pradėti profesinius fondus. Dabar mes turime profesinių fondų įstatymą, bet jis neveikia. Kad jis veiktų, reikia prielaidų, viena jų – sukurtas valstybinis fondas, o paskata, kurią mes dabar mokame žmonėms, ilgainiui virstų terminuota paskata pavyzdžiui, darbdaviams, profsąjungoms“, – aiškino L.Kukuraitis.
Anot politiko, nuoseklus perėjimas – dešimtmečio projektas, tačiau tvarus ir valstybė turi eiti to link.
„Kitu atveju atsiduriame labai nestabilioje situacijoje, kur kiekviena nauja politikų karta siūlys vis naujus sprendimus pensijų kaupimo sistemai. Kol neatsistosime ant tvarių bėgių, kurie yra Vakarų Europoje, tol ši sistema išgyvens netvarius pakeitimus“, – pabrėžė jis.
M.Navickienė: žmonės galėtų pasinaudoti ir visa sukaupta suma
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ pabrėžė, kad Lietuvos gyventojams bus sudarytos galimybės nutraukti pensijų kaupimo sutartis anksčiau pensinio amžiaus.
„Sprendimų, kaip tą įgyvendinti, ieškosime artimiausiu metu. Tačiau akivaizdu, kad žmonės turi teisę pasinaudoti sukauptomis lėšomis esant tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms. Jau šį mėnesį subursiu visus socialinius partnerius, kad turėtume kiek įmanoma didesnį sutarimą, kokioms aplinkybėms esant būtų galima pasinaudoti sukauptomis lėšomis, naudosimės užsienyje esančia praktika. Tarsiuosi tiek su kaupiančiaisiais, tiek su darbuotojų atstovais, tiek su darbdavių atstovais, Lietuvos banku ir kitomis suinteresuotomis šalimis“, – sakė ji.
Ministrė minėjo, kad iki KT sprendimo SADM jau buvo parengusi priemonių rinkinį, nes manyta, kad antrosios pakopos pačią sistemą reikia tobulinti, kad ji būtų palankesnė Lietuvos gyventojams. Siūlyti sprendimai: periodinės išmokos padidinimas iki 10 tūkst. eurų, 3 mėn. prailginimas atsisakymo kaupti termino. Dabar gi visa tai bus papildyta aplinkybėmis, kurioms esant bus galima sukauptus pinigus atsiimti anksčiau nei sukako pensinis amžius.
Anot M.Navickienės, dažniausios užsienyje pasitaikančios praktikos, leidžiančios tą padaryti, susijusios su sveikatos būkle ar būsto klausimais.
„Turbūt abu variantai galėtų būti svarstomi, tačiau neatmesčiau, jog Lietuva gali ieškoti ir individualių sprendimų. Neatmesčiau, kad po diskusijų žmonės galėtų pasinaudoti ir visa sukaupta suma. Nesu pensijų kaupimo sistemos pokyčių kiekvienais metais šalininkas – turime priimti sprendimą ir su juo gyventi ilgesnį laiką“, – kalbėjo ministrė.
