„Kaip jums atrodo, kodėl prekybininkai dabar užvertinėja visus užsakomaisiais straipsniais, palyginimais, super kainomis, jeigu, anot ekonomistų, „tai va, jau gerėjimas“.
Velniukas yra tame, kad nepaisant augančios prekybos palyginamosiomis kainomis, pinigų srautai pas maisto prekybininkus mažėja. 2023 m. gruodžio mėnesį vos 3 proc. daugiau nei 2022 m. gruodį suprekiavo. Tai jiems buvo mėnuo su pačia blogiausia pardavimų dinamika už 2023 metus (jeigu pasižiūrėtume skaičius po kablelio, tai 2023 m. lapkričio augimas buvo 3,4 proc., o gruodžio 2,9 proc.). Kaip čia dabar, paklausite.
Vienas dalykas – maisto infliacija mažėja (nors kainos fiksavosi aukštame kažkur 2022 gruodžio lygyje ir todėl vartotojas), tai pirkėjas neprineša jiems daugiau pinigų nei praeitais metais, o negana to, jis pakoregavo savo elgesį ir perka daugiau pigesnių prekių ženklų, nei brangesniu, taip atnešdamas jiems dar mažiau pinigų. Todėl, bent iki balandžio matysim įdomų vaizdą – VDA statistikoje prekyba be infliacijos augs, bet fiziškai prekybininkai gaus pinigų mažiau“, – rašo komentare feisbuke.
Anot jo, bus vengiama mažinti kainas, bus didinamos pigiausių prekių kainos tam, kad būtų didinamas pirkėjų srautas.
„Štai kad ir mylima lenkiška 250 g varškytė, išsilaikius per visus kainų kilimus neperlipus per 0,99 euro ribą, šoktelėjo į 1,05 euro lygį. O kaip jau pirkėjas prabalsuos už tokią elgseną pamatysim per artimiausius mėnesius.
Tiesa, jeigu analizuotume specializuotos ir nespecializuotos (čia visi tinklai) maisto prekybos dinamiką, tai matosi, kad tinklai apyvartos ieško ne ten.
Neprofesionalus elgesys su paruošto maisto, mėsos skyriais, duona, kepykla ir gėrimais, įdomesnių prekių asortimento sumažinimas gerai pametėjo apyvartos specializuotoms parduotuvėms ir maisto tiekimo verslui.
Bet čia jau visai kita istorija“, – komentarą užbaigia P.Čepkauskas.
