„Jau pernai su šeima važiavome apsipirkti visokių mėsų ir saldumynų, bet nusivylėme: popiet jau nebebuvo kai kurių prekių, o vaikai buvo irzlūs, kad reikia tiek ilgai laukti eilėse“, – prisiminė jis.
Lenkijai vis dar paliekame milijonus
„Lenkija dar nepasiekė 2018–2019 metų lygmens pagal apyvartas, jie dar atsistato, bet paskutinis pernai metų ketvirtis buvo geras – lietuviai ten labai daug paliko pinigų ir įtariu, kad dabar apsiperka ganėtinai intensyviai“, – komentavo Petras Čepkauskas, kainas stebinčio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas.
Pagal Lenkijos statistikos departamentą, 2018 m. lietuviai šalyje paliko 266 mln. eurų, 2019 m. – 380 mln. eurų, tai 2022 m. išleista 292 mln. eurų dėl koronaviruso pandemijos, tačiau pernai metų paskutiniais ketvirčiais išleistos sumos siekė 88 mln. eurų ir 77 mln. eurų, tad prognozuojama, kad ir šių metų ketvirtis skaičiais bus panašus.
Vasaromis srautai ir išleidžiamos sumos dvigubėja – tai lemia ir prasidedantis ir turizmo sezonas.
„Lietuviai važiuoja, bando taupyti. Lietuvos mažmeninės prekybos statistika parodo, kad, pagal Valstybės duomenų agentūrą, visus 2022 m. palyginamosiomis kainomis Lietuvoje buvo prekiaujama 2–10 proc. mažesniais kiekiais“, – atkreipė dėmesį jis.
SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas feisbuke taip pat apžvelgė mažmeninės prekybos rezultatais metų pradžioje.
„Nepaisant to, kad infliacija vis dar yra labai didelė, mažmeninės prekybos nuosmukis lyginamosiomis kainomis metų pradžioje buvo vienas mažiausių Europoje – t. y., žmonės mažino prekių vartojimą Vokietijoje, Švedijoje ar Danijoje daug labiau negu Lietuvoje“, – rašė jis.
„Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinės dirbančiųjų pajamos Lietuvoje buvo apie 15 proc. didesnės negu prieš metus, o darbo rinka vis dar buvo stabili, teigė ekonomistas.
„Bet Lietuvos ekonomikai vis dar didesnę įtaką daro prekių, o ne paslaugų eksportas. Tai, kad vokiečiai ar švedai nuperka mažiau prekių, daliai mūsų pramonės sektorių reiškia mažesnius gamybos užsakymus. Ir kol palūkanų normos Europoje didėja, nesu optimistas, kad antrą pusmetį prekių vartojimas eksporto rinkose atsigaus“, – dėstė T.Povilauskas.
Kas krepšelyje?
Lenkijos statistika rodo, kad lietuviai iki Lenkijos sienos keliauja iki 50 km. Kai įvažiuoja į Lenkiją, irgi nukeliauja panašų atstumą – tiek reikia nusigauti iki didesnių miestų, kur gali nuvažiuoti ir kiek sutaupyti, nusiperkant ilgesnio galiojimo prekių.
Iš kaimynų vežamės pieno produktus, daugiausia sviestą, kurį galima užšaldyti. Jei Lietuvoje pigiausias sviestas – 1,29 euro, tai Lenkijoje per akcijas gali siekti apie 80 euro centų.
Pas mus sterilizuotas pigiausias pienas kainuoja apie eurą, o Lenkijos parduotuvėse – apie 69 euro centų.
Mėsos kainų skirtumas – 20–30 proc. Tačiau, anot P.Čepkausko, skirtumai dar labiau didės – kiaulienos kaina Lietuvoje jau auga.
Tuo metu aliejaus ir kiaušinių kaina šiose šalyse panaši. „Mes, skirtingai nuo Lenkijos, daug kiaušinių vežame iš Ukrainos – šalies tiekėjai jau atsigavo, todėl parduotuvėse balti, ne ant kraiko laikomų vištų, kiiaušiniai. Jie pas mus kainuoja 1,35–1,39 euro. Lenkijoje nebus pigiau. Tai nėra pagrindinė kategorija, kur siekiama sutaupyti.
Perkančiųjų Lenkijoje krepšelis dažniausiai būna toks: ilgo galiojimo produktai, mėsa, tam tikri pieno produktai, bakalėja, vaikiška kategorija – sauskelnės, vaikų maistas. Taip pat higienos reikmenys“, – sakė jis.
