SADM siūlo, kad atsisakęs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime asmuo pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą, susistabdžiusiems dalyvavimą, automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas, naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvaus pensijų kaupime, o sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.
Tikinama, kad dėl šių ir kitų antros pakopos pensijų sistemos pakeitimų sutarta su suinteresuotomis institucijomis. Siūlymai bus teikiami Vyriausybei.
„Pati sistema gera – ji turi tokia būti. Tačiau kad ji būtų patrauklesnė, numatyti pakeitimai, kurie bus teikiami Seimui“, – konferencijoje pristatydamas naujoves sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Jau kaupiantiems išeiti nepavyks
Tokios idėjos sukėlė pasipiktinimą tarp kai kurių politikų bei ekonomistų. Pirmiausia jie kritikuoja, kad ministerija neatsižvelgė į piliečius, kurie jau yra įtraukti į kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose. Jiems keičiasi mažai kas – sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.
Pasak socialdemokratų atstovo Algirdo Syso, tokie pokyčiai – per menki, mat nemaža dalis kaupiančiųjų tikisi ko kito – jie nori, kad kaupimą apskritai būtų galima nutraukti.
„Pensiją jau kaupiantiems žmonėms visiškai niekas nesikeičia, kadangi langelio iš šios sistemos išskristi nėra. Daugelis į sistemą pateko nenoriai, jie pakliuvo į tinklą“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Sysas.
Jam antrino ir Seimo demokratų atstovas Linas Kukuraitis. Pirmadienį „Žinių radijui“ jis sakė, kad ministerijos pasiūlymai nedrąsūs ir netgi su tam tikru dvejojimu.
„Ne iki galo aiški, dvejojanti pozicija, man atrodo, neduoda tų atsakymų, kurių visuomenė tikisi. Žmonėms rūpi, kaip galima sustabdyti dalyvavimą kaupime. Dalis mūsų visuomenės nuo 2019 metų buvo įtraukti automatiškai, jie praslydo pro įtraukimo informacinius srautus.
Dabar, ypač kai dalies pajamos yra kritusios, tie atskaitomi 3 proc. sukuria didelę įtampą. Dėl to, jei yra automatinis įtraukimas, turėtų būti galimybė stabdyti įmokas“, – pabrėžė L.Kukuraitis.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, atstovas iš valdančiųjų konservatorius Justas Džiugelis irgi mano, kad siūlomi pakeitimai – pernelyg kosmetiniai, esą reikėtų leisti kaupti nenorintiems pasitraukti.
„Manau, kad tai – vienas keitimo aspektų. Manau, turėtų būti socialinis teisingumas visų kaupiančiųjų atžvilgiu. Bet norėčiau matyti bendrą paveikslą tiek Seimo narių pasiūlymų, tiek ministerijos“, – portalui lrytas.lt sakė J.Džiugelis.
„Manau, kad šie pasiūlymai ateis į Seimą, kur galėsime diskutuoti platesniame kontekste. Esu šalininkas, kad atskirų Seimo narių siūlymams pateikimo stadijoje taip pat būtų pritarta. Šiuo metu registruota labai daug pasiūlymų iš įvairiausių Seimo narių. Nenorėčiau išankstinės nuostatos pareikšti, bet manau, kad sistema galėtų būti liberalesnė ir orientuota į žmonių pasirinkimus“, – pridūrė jis.
Rūpinasi ne žmonėmis, o lobistais?
SADM išsakytų siūlymų kritikai mano, kad tokiais smulkiais pakeitimais valdžia tiesiog bando nuraminti pasipiktinusią visuomenę. Bet iš tiesų rūpinamasi ne piliečiais, o fondų atstovais.
„Bando parodyti, kad valdžia reaguoja į tūkstantinius laiškus, kuriuos gauna. Bet rūpestis, kurį jie siūlo, yra ne žmonėmis, o bankais ir jų dukterinėmis įstaigomis. Manau, kad jei jie girdėtų žmonių balsus, tai pasiūlymai turėtų būti kitokie. Nors tai – savarankiškas kaupimas, daroma prievarta. Aišku, sakoma, kad gali atsisakyti, bet kodėl aš išvis turiu atsisakyti to, kur net nenoriu eiti?“ – piktinosi A.Sysas.
„Aš iš šios Vyriausybės daug ko nesitikiu. Paprasčiausiai jie neiššoko aukščiau savo bambos. Jiems rūpi ne žmonės, o sistema, nors Vyriausybė pirmiausia turėtų rūpintis „Sodros“ pensijomis, o ne privačiomis, nes privatus verslas yra susitarimo klausimas, o ne valstybės reikalas. Dabar pensijų fondai iš to gauna naudą. Apskritai čia nusikaltimas“, – pridūrė jis.
Situacija pasipiktino ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.
„Ministerija teigia, kad pasikonsultavo su suinteresuotomis grupėmis. Matyt, lobistais. Su darbuotojų atstovais nematė reikalo pasikonsultuoti. Iš to atsirado šie pasiūlymai, kuriuos suvalgiusi visuomenė, matyt, turėtų šiek tiek aprimti ir užsiliūliuoti, kad pokyčiai vyksta“, – „Žinių radijuje“ šnekėjo I.Ruginienė.
I.Ruginienė pridūrė, kad jei siūlomi pokyčiai būtų orientuoti į piliečius, tuomet jie būtų visai kitokie – būtų leista iš kaupimo pasitraukti, o nenorintieji nebūtų automatiškai įtraukiami.
„Kalbėjimas, kad negalima pernelyg dažnai keisti sistemos, kad čia bus žalinga kaupėjams, jau žmonių neveikia. Jei šie pokyčiai iš tikrųjų būtų orientuoti į dirbančiuosius, į kaupėjus, nereikėtų tiek pakeitimų, tačiau dabar kas kartą pokyčiai būdavo daromi tam, kad įtiktų pensijų fondams.
Kai bandai įtikti vienai suinteresuotai grupei, tie pokyčiai tokie ir vyksta. Dabar bandoma įtikti pensijų fondams ir padaryti kosmetinį remontą. Tikimasi, kad tas remontas pridengs supelijusias sienas. Kas ten padaryta dėl žmogaus? Automatinis įtraukimas lieka. Kas čia per pokyčiai? Automatinis įtraukimas turėjo būti nutrauktas jau vakar“, – rėžė ji.
Vieniems leidžia, kitiems ne
Kritikos sulaukė ir siūlymas sukaupusiems iki 10807 eurų leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.
„Vieniems leidžia, kitiems ne. Jei žmogus sukaupė daugiau, bet jam reikia pinigų?“ – retoriškai klausė A.Sysas.
Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas antrosios pakopos pensijų kaupimo modelis. Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę antrosios pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys antrojoje pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
