Sumenkusios pajamos verčia atsisakyti pramogų, pietų restoranuose ar kelionių per atostogas, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamentas apskaičiavo, kad vanduo, elektra, dujos ir kietasis kuras per metus, palyginti šių metų liepą su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pabrango dvigubai.
Maistas ir nealkoholiniai gėrimai šią liepą kainavo kone 30 proc. brangiau nei prieš metus. Kai kurie ant kasdienio stalo esantys maisto produktai brango rekordiškai, pavyzdžiui, bulvės ir atšaldyti bulvių gaminiai per metus brango 73 proc., pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai – 44 proc., miltai, kiti grūdų produktai – kone 63 proc., paukštiena – 34 proc., daržovės – apie 36 proc.
Gerokai plačiau tenka atverti pinigines mokant už prekes ir paslaugas, susijusias su transportu, – jos brango 30,4 proc.
Ekspertai gyventojams pataria jau dabar veržtis diržus ir per daug neišlaidauti, nes laukia rekordiškai brangus šildymo sezonas, o ir ženklų, kad artimiausiu metu kainos pradės kristi, nėra.
Brangymetis labiausiai palietė mažas pajamas gaunančias šeimas ir vienišus asmenis. Vargstantiesiems padedančios labdaros ir paramos organizacijos su nerimu laukia rudens, nors jau dabar gerokai padaugėjo prašančiųjų pagalbos.
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ atstovė Miglė Petronytė teigė, kad, palyginti su praėjusiais metais, „Maisto banko“ paramą gaunančių žmonių skaičius padidėjo 17 tūkst., neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių.
„Seniau rėmėme 143 tūkst. stokojančiųjų, šiuo metu – beveik 170 tūkst. Vasarą naujų prašymų sulaukiame mažiau. Tikėtina, kad kaimuose gyvenantys ar sodus turintys žmonės patys užsiaugina maisto ir renka miško gėrybes, bet ruduo visuomet mūsų organizacijai būna ypač sunkus“, – teigė M.Petronytė.
Kita kategorija žmonių, kurie dažniausiai susiduria su skurdu, – senjorai, ypač tie, kurie gyvena vieni ir neturi artimųjų, galinčių jais pasirūpinti.
„Išaugus komunaliniams mokesčiams jie dažniausiai priversti rinktis – maistas ar komunaliniai mokesčiai, komunaliniai mokesčiai ar vaistai“, – sakė M.Petronytė.
Trečia kategorija skurstančiųjų – nuo karo į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai. „Maisto bankas“ Lietuvoje esantiems ukrainiečiams iki šiol išdalijo per 90 tūkst. maisto paketų, taip pat 54 tūkst. 115 eurų vertės kortelių maisto produktams įsigyti. Pagalba maistu gabenama ir į pačią Ukrainą, ten skirtingus miestus pasiekė jau 40 vilkikų (beveik 700 tonų) paramos.
„Pagalbos prašančių ukrainiečių pamažu vėl daugėja. Daliai jų nepavyko Lietuvoje susirasti darbo, be to, mūsų šalyje apsistojo daug mamų, kurios augina mažamečius vaikus ir dėl to negali dirbti“, – sakė M.Petronytė. Tai – priežastys, kurios verčia ukrainiečius kreiptis pagalbos į nevyriausybines organizacijas.
