„Pandemija privertė mus susimąstyti apie darbo ir asmeninio gyvenimo santykį.
Norime prisidėti prie pokyčių, kurie padės žmonių psichikos sveikatai ir gerovei“, – sakė nedidelės vieno Londono rajonų Totenhemo alaus daryklos „Pressure Drop Brewery“ savininkas Samas Smithas.
Devynių žmonių brigada turės per keturias dienas supakuoti ir patiekti pirkėjams tiek alaus, kiek iki šiol pasiūlydavo per penkias.
Tačiau kitoms bendrovėms gali kilti ir didesnių iššūkių. Mat šiame eksperimente sutiko dalyvauti įmonės, kurių veiklos sritys labai įvairios, – nuo programinės įrangos kūrimo ar personalo atrankos kompanijų iki nedidelių parduotuvių.
Apskritai šis britų eksperimentas bus vienas masiškiausių trumpesnės darbo savaitės bandymų visame pasaulyje, o mažesni vykdomi Airijoje, JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje.
Projekto autoriai yra Oksfordo bei Kembridžo universitetai, kurie bendradarbiauja su Bostono (JAV) aukštąja mokykla.
Judėjimo už keturių dienų darbo savaitę tyrėja bei Bostono aukštosios mokyklos ekonomistė Juliet Schor tvirtino, jog skaičiavimai parodė, kad daugelyje veiklos sričių darbo našumas yra palyginti žemas, o jį padidinti galima trumpinant darbo laiką ir visiškai nepakenkiant verslui.
„Prisirišti prie šimtmečių tradicijos nebėra jokios prasmės. Daugelis pasaulio kompanijų jau įrodė, kad galima dirbti 100 procentų produktyviai ir per 80 procentų užduotims skirto laiko visas jas įvykdyti“, – sakė mokslininkė.
O kaip į tai žiūri patys darbuotojai? „Kai aš žinau, kad turėsiu papildomą poilsio dieną, tikrai galiu atlikti visus darbus per keturias dienas. Tai yra gera paskata“, – neslėpė projekte dalyvaujančioje parduotuvėje dirbantis britas Craigas Carmichaelas.
