Dauguma – ilgalaikiai bedarbiai
Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, rugsėjo 1 d. darbo neturėjo 84,5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 50 metų – tai 15,1 proc. tokio paties amžiaus šalies gyventojų. Pastarąjį pusmetį darbo neturinčiųjų šioje amžiaus grupėje skaičius mažėja, tačiau, palyginti su pandemijos pradžia, jis yra išaugęs ketvirtadaliu (26,3 proc.).
Didžioji dauguma (51,5 proc.) yra ilgalaikiai bedarbiai. Vidutinis amžius – 43,3 metai. Šioje grupėje nekvalifikuotų bedarbių yra 29,4 proc., tačiau nekvalifikuoto darbo (daugiausiai pagalbinio darbininko ir valytojo) ieško gerokai daugiau – 49,7 proc.
Pasak UT, vyresnių asmenų nedarbas ir iki pandemijos buvo nemaža problema. Didelis vyresnių darbo ieškančių žmonių skaičius yra nulemtas demografinių šalies gyventojų pokyčių, turimos kvalifikacijos, kompetencijų neatitikimo darbo rinkoje ir gebėjimo prisitaikyti ar keistis.
Taip pat užimtumo galimybes mažina sveikatos problemos ar žalingi įpročiai, integraciją darbo rinkoje apsunkina technologinių ir skaitmeninių įgūdžių trūkumas, sėslumas ir mobilumo stoka.
Kaip portalui lrytas.lt nurodė UT, pastaraisiais metais darbdaviai susiduria su darbo jėgos trūkumu, todėl prieš pandemiją buvo pastebimas vyresnio amžiaus darbuotojų didesnis įdarbinimas. Tačiau ne visada į darbo rinką pasirengę įsilieti patys asmenys – jie neretai nuvertina savo galimybes ir patrauklumą darbo rinkoje. Dažnas galvoja, kad per vėlu įgyti naujų kompetencijų.
Tačiau įsitvirtinti darbo rinkoje šiems žmonėms yra nemažai galimybių dėl dviejų priežasčių – mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Šiuo metu didėjant darbo paklausai (kas mėnesį registruojama daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų), rugpjūtį įsidarbino 26,6 tūkst. UT klientų, iš jų beveik ketvirtadalis buvo vyresni nei 50 metų žmonės.
Lengviau atsivežti užsieniečių?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad profsąjungos sulaukia darbo ieškančių vyresnių žmonių skundų dėl iš darbdavių patiriamos diskriminacijos. Ir skaudžiausia, kad šie žmonės greitai praranda pasitikėjimą savimi.
„Labai liūdna, kad gyvename XXI amžiuje ir giriamės, kad esame išsivysčiusi ES šalis, tačiau vis dar tenka kalbėti apie moterų su mažais vaikais, vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją. Kada pagaliau ne tik kalbėsime, kad esame išsivysčiusi šalis, bet ir ja būsime?“ – retoriškai klausė ji.
Anot LPSK pirmininkės, Lietuvoje ryškiausiai matyti dvi socialiai jautrios grupės: jaunimas, kuriuos darbdaviai linkę išnaudoti – „vartoti“, – ir vyresnio amžiaus žmonės. Anksčiau susirasti darbą buvo sunkiau vyresniems nei 55 metų amžiaus žmonėms, tačiau dabar jau sunku ir 50-mečiams.
„Jie patiria labai didelę diskriminaciją dėl amžiaus. Girdėjome istorijų, kai siųsdami gyvenimo aprašymus darbdaviams žmonės nenurodydavo amžiaus ir jų darbo patirtis šiems lyg ir tikdavo, bet, kai juos pakviesdavo į darbo pokalbį, leisdavo suprasti, kad tokio amžiaus žmogaus nereikia“, – portalui lrytas.lt pasakojo ji.
I.Ruginienės manymu, greičiausiai taip yra dėl to, kad darbdaviai linkę „vartoti“ – nori jauno, sveiko, neskaičiuojančio darbo valandų žmogaus, kuriam tinka alga ir „vokelyje“. Taip pat darbdaviams pritrūksta kantrybės apmokyti vyresnius žmones, mat šie būna lėtesni, neturi tam tikrų įgūdžių, nemoka dirbti kompiuteriu.
Tačiau moksliniai tyrimai, jos tvirtinimu, atskleidė, kad stipriausia komanda yra mišri – kai yra ir jaunimo, ir pagyvenusių žmonių, atnešančių patirtį. Jei į jaunimą reikia investuoti, į vyresnius žmones jau nebe.
„Mūsų visuomenė senėja, tad nori nenori turėsime būti kaip Vakarų Europa, kur nėra tokių darbų, kurių negalėtų dirbti pagyvenęs žmogus. Šiaip labai keista, kad darbdaviai vis dar renkasi – renkasi tol, kol pradeda skųstis, kad darbuotojų nėra. Bet gal jiems tiesiog patogiau atsivežti jų iš trečiųjų šalių?“ – svarstė LPSK pirmininkė.
I.Ruginienės teigimu, vyresnio amžiaus žmonių bedarbystė didesnė ir dėl to, kad šie nebeturi sveikatos: Lietuvoje darbai gamyboje esą be galo sunkūs, dirbama daugiau valandų nei kitur Europoje, todėl dalis darbuotojų, beveik visą gyvenimą dirbę tokioje įmonėje, sulaukę 55 metų nebepajėgia dirbti toliau.
„Lietuvoje nėra kultūros išlaikyti sveiką žmogų iki pat pensijos, kaip kad daro visa Vakarų Europa. Žmogus dar turi jėgų, nes nuo pat jaunystės, nuo savo pirmo darbo, nebuvo išnaudojamas taip, kad sulaukęs 50 metų negalėtų pakelti panašaus darbo. Jeigu turėtume gerą šeimos, darbo, poilsio režimo derinimą, iki pat pensinio amžiaus galėtume dirbti visokius darbus“, – įsitikinusi ji.
Prezidentu būti gali, bet mokytoju – ne
Vilniaus universiteto profesoriaus, ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, Lietuvoje yra likęs eidžizmas – senų žmonių diskriminacija, požiūris, kad su amžiumi jie tampa nebepajėgūs dirbti.
„Turi būti užtikrinamos žmogaus teisės: žmogus negali būti diskriminuojamas dėl nuo jo nepriklausančių dalykų – lyties, etninės kilmės, religijos, amžiaus. Su tuo reikia kovoti, kreipti dėmesį ir naikinti tokius stereotipus, kadangi tai yra nepagrįsti įsitikinimai. Anksčiau juk neleisdavo ir moterims balsuoti, nes „ką jos išmano apie politiką?“
Pavyzdžiui, prezidentu gali būti žmogus, kuriam 75 metai, bet dirbti mokytoju, valstybės tarnautoju jo nepriimtų. Tai kaip čia išeina, kad valstybės tarnautoju dirbti vyresnis žmogus negali, bet prezidentu, kuris yra aukščiausiasis valstybės tarnautojas, būti jau gali?“ – retoriškai klausė profesorius.
Anot R.Lazutkos, pagrindinė problema, kad darbdaviai apie visą amžiaus grupę sprendžia iš vieno nesėkmingo pavyzdžio ar net gandų. Nors jis sutinka, kad didesnė dalis vyresnių žmonių gali netikti kokiems nors darbams, bet tai nereiškią, kad visi bus netinkami. Todėl darbdaviams reikią kiekvieną kandidatą vertinti atskirai.
„Pavyzdžiui, Danijoje pensinis amžius yra 72 metai, kitose šalyse artėjama prie 68, 70 metų. Ten manoma, kad žmonės iš darbo rinkos turėtų pasitraukti tada, kai patys nori – žmogus turi pats pasirinkti, o ne už jį tai turi nuspręsti valstybė ir darbdaviai.
O ES ragina suteikti palankesnes sąlygas darbuotojams, kad jie ilgiau išliktų sveiki – pavyzdžiui, sukurti lankstesnius darbo grafikus, kad silpnesni žmonės galėtų dirbti ne pilnu, o puse krūvio. Jei būtų palankesnės darbo sąlygos, darbdaviams nestigtų darbo jėgos. Nors, žinoma, jiems paprasčiau atsivežti trisdešimtmečių darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – mano ekonomistas.
Kai kuriuos darbus gali dirbti tik jauni
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas, nors ir sutiktų su išvada, kad vyresniems žmonėms išties sunkiau susirasti darbą, bet nesutinka, kad kalti vien tik darbdaviai.
Pasak jo, tokia padėtis apskritai yra visos valstybės problema, nes žmonės nenori mokytis visą gyvenimą ir negali suprasti, kad turi prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių situacijų, technologinių pokyčių. Verslas transformuojasi, todėl reikalingi darbuotojai su kitokiais gebėjimais, tad iššūkiai darbdaviams kyla iš visų pusių.
„Žinoma, yra darbdavių, kurie orientuojasi tik į jaunus žmones. Tačiau taip jie praranda galimybę surasti tinkamus darbuotojus, kurių gali būti ir tarp vyresnio amžiaus žmonių. Aš pats tikrai gana sėkmingai ne vieną kartą radau vyresnio amžiaus darbuotojų, kuriais esu labai patenkintas. Be to, dabar galima priimti bandomajam laikotarpiui, galų gale, yra metodai, kaip galima nustatyti, tinkamas darbuotojas, ar ne“, – portalui lrytas.lt pasakojo jis.
Visgi, LDK prezidento nuomone, yra darbų, kuriuos nori ir gali dirbti tik jauni žmonės. Jis sako neįsivaizduojąs, kaip vyresnio amžiaus žmonės galėtų išvežioti picas, siuntinius, dirbti padavėjais. Užtat dirbti virėjais vyresni žmonės, anot D.Arlausko, ko gero, sugebėtų geriau nei jauni, mat turi daugiau patirties.
„Galų gale, tokiose srityse, kur reikalinga empatija, atjauta vyresni žmonės sugeba dirbti kur kas geriau. Tad reikėtų kalbėti apie atskiras profesijas ir tada svarstyti, ar geriau ten dirbti vyresniam, ar jaunesniam. Čia toks klausimas, į kurį nėra vieno teisingo, aiškaus atsakymo, reikia apgalvoti gerokai daugiau dalykų“, – aiškino LDK prezidentas.
Reikia investuoti į save
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas darbo ieškantiems vyresniems žmonėms pirmiausia siūlo investuoti į save – pasirinkti kitą specialybę, baigti kursus. Ir tam niekada nebus per vėlu.
„Jei žmogus supranta, kad jo specialybėje didesnė konkurencija arba maža alga, jam tiesiog reikia pasidomėti, kokios šiai dienai yra perspektyviausios profesijos, ir įgyti kitą specialybę, kur galėtų save realizuoti ir uždirbti daugiau. Nereikia būti konservatyviam. Pasaulis juda į priekį, skaitmenizuojasi, matome, kad yra žmonių, kurie darbą randa greitai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
M.Jansonui pritaria ir R.Lazutka – nepriklausomai nuo amžiaus, persikvalifikuoti visada yra geras sprendimas. Tuo labiau, kad šiais laikais ekonomikoje ir darbo rinkoje yra daug sparčių pokyčių. „Praėjo tie laikai, kai žmogus profesiją įgydavo visam amžiui. O net jei ir nekeičia profesijos, viskas vis tiek keičiasi, atsiranda naujos technologijos, todėl reikia mokytis“, – aiškino profesorius.
Jam antrino ir I.Ruginienė, mananti, kad visą gyvenimą dirbti vienoje įmonėje iš dalies net esą blogai, nes taip skatinamas tokių darbuotojų vartojimas. „Kažkodėl visi galvoja, kad jei žmogui 55–60 metų, jis negali pakeisti profesijos. Nesąmonė! Visa Vakarų Europa sako atvirkščiai: ten žmonės laisvai pakeičia, atranda save visiškai kitokioje srityje“, – kalbėjo LPSK pirmininkė.
Visgi R.Lazutka atkreipė dėmesį, jog dažnai noriau perkvalifikuojami jaunesni žmonės, mat manoma, kad jie ilgiau dirbs pagal naują profesiją, tačiau pamirštama, kad šie gali persikvalfikuoti ne po vieną kartą. „Todėl tas laikotarpis, kuriam perkvalifikuojamas žmogus, irgi trumpėja, kas reiškia, jog požiūris, kad vyresnio amžiaus žmonių neverta perkvalifikuoti, nes jie dirbs trumpai, nebeaktualus“, – pastebėjo jis.
Kalbėdamas apie ateitį jis išskyrė dvi prognozės: arba baiminamasi, kad visuomenė sensta ir greitai nebebus kam dirbti, arba kad žmonėms nebebus darbų, nes labai sparčiai vyksta automatizacija. Visgi ekonomistas mano, kad bus balansas – vienas pokytis atsvers kitą.
Šiuo metu Užimtumo tarnyba įgyvendina projektą „Pasinaudok galimybe“, kurio tikslas padidinti vyresnių nei 54 metų amžiaus asmenų galimybes integruotis į darbo rinką ir joje įsitvirtinti. Projekto veiklos aktyvios darbo rinkos politikos priemones – profesinis mokymas ir įdarbinimas subsidijuojant – taikomos bedarbiams, sulaukusiems 55 metų. Pagrindinis dėmesys skiriamas profesiniam mokymui padedant asmenims įsigyti paklausias darbo rinkoje profesijas.
