Ne vienas neturi net ir paties svarbiausio – stogo virš galvos, todėl seniai tapo norma apsigyventi kapinėse, rašo gazeta.ru.
Šie žmonės gyvena kapinėse, miega ant antkapių, o pasivaikščioti išeina tarp kapų.
Vienos seniausių sostinės Manilos – šiaurinės – kapinės įkurtos XX amžiaus pradžioje. Dabar tai – ištisas miestas mieste su neoficialiomis gatvėmis, skersgatviais ir traukos objektais. Dėl gyvenamojo būsto stygiaus ir gyventojų skurdo bendrai šalyje, kapinėse Maniloje gyvena keli tūkstančiai žmonių.
Filipinuose žmonės įprastai laidojami ne užkasant į žemę, o šeimos kapuose – mauzoliejuose. Skurstantiesiems toks kapas – tinkamas gyventi namas.
Gyvieji kapinių gyventojai neatsisako paprastų žemiškų malonumų, pavyzdžiui, pasistato pripučiamą baseiną, atranda vietos ir šezlongui, ir šeimos fotografijoms, elektra pajungta, šildymo nereikia. Tik už vandenį, kurį kapinių gyventojai nešasi iš čia pat esančio šaltinio, tenka mokėti.
Ironiška, tačiau kapinėse gyvenantys žmonės turi tokius „kaimynus“, apie kuriuos būdami gyvi nė svajoti nesvajojo. Šiaurinėse kapinėse ilsisi keletas šalies prezidentų: Sergio Osmeña, Manuelis Roxasas ir Ramonas Magsaysay, profesionalus boksininkas Francisco Guilledo, žinomas kaip Pancho Villa, nacionalinis Filipinų herojus Melchora Aquino ir daugelis kitų garsių asmenybių.
Ne vienas čia pat randa ir darbo – vaikai renka metalą, suaugusieji prižiūri kapus ir tvarko antkapius.
