„Nors sausį Lietuvoje gyvenau tik 9 dienas, „Sodrai“ privalėjau sumokėti visą sumą už privalomą sveikatos draudimą (PSD)“, – teigė vyras.
Anot jo, viskas tuo nesibaigė.
Nors už PSD Valdas paklojo 36 eurus, netrukus sužinojo, kad vis dėlto nėra apdraustas.
„Sužinojau, kad sumokėjęs už visą mėnesį 36 eurus nesu apdraustas PSD. Kaip man paaiškino: „Taigi vis tiek išvykot, tai kam jums tas draudimas.“
Bet jeigu sumokėjau už mėnesį, tai kodėl negalėčiau, kaip normalus žmogus, jei susirgčiau, gydytis Lietuvoje iki sausio pabaigos? Mano sprendimas emigruoti tik sustiprėjo“, – piktinosi tokioje situacijoje atsidūręs Valdas.
Tiesa, Valstybinės ligonių kasos (VLK) ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas pasakojo, kad dalyvavimas Lietuvos PSD sistemoje yra susijęs ne tik su PSD įmoku mokėjimu, bet ir su gyventojo statusu. Gauti PSDF kompensuojamas paslaugas, mokėti PSD įmokas ir turėti galiojantį PSD Lietuvos pilietis gali tik tuo atveju, jei jis gyvena Lietuvoje.
„Piliečiai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaravę išvykimą iš Lietuvos, draudžiamojo statuso, taip pat Lietuvos gyventojo statuso, netenka nuo išvykimo deklaravimo datos, todėl atitinkamai nuo šios datos tokiam asmeniui nustoja galioti ir PSD.
Deklaruodamas išvykimą iš Lietuvos, pilietis savo veiksmais patvirtina, kad jis keičia gyvenamąją vietą, paties deklaruota data palieka šalį ir išvyksta iš Lietuvos ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui“, – sakė R.Zagrebajevas.
Pagal įstatymą, visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas. Už tai, įvykus draudiminiam įvykiui, jie gydomi, įskaitant pirminę priežiūrą, gydymą ligoninėje ir kt.
VLK specialistai ragina gyventojus prieš išvykstant pasidomėti, kokie dokumentai turi būti sutvarkyti ir kuo verta pasirūpinti, gyvenant kitoje šalyje ar planuojant grįžti atgal į Lietuvą.
