Ūkio viceministras Ramūnas Burokas sako, kad dabar įstatyme įtvirtinta kelionių agentūrų prievolių įvykdymo užtikrinimo suma nepadengia visų galimų turistų nuostolių.
„Todėl siūlome įtvirtinti papildomą mechanizmą - kelionių garantijų sąskaitą, kurioje sukauptos lėšos būtų naudojamos tik tuo atveju, jei nepakaktų kelionių organizatorių turimų draudimo sutarčių“, - BNS sakė
Ministerija siūlo, kad agentūros kiekvieno ketvirčio pabaigoje į fondą mokėtų iki 1 proc. kelionės kainos.
Pasak R.Buroko, maksimalus fondo dydis galėtų būti 4 mln. eurų. Sukaupus šią sumą, kelionių organizatoriai neturėtų mokėti įmokų, o esant poreikiui ir panaudojus fondo lėšas, prievolė susimokėti vėl grįžtų.
Dabar, jei kelionių organizatorius tampa nemokus, turistų patirti nuostoliai dengiami iš valstybės biudžeto.
Siūlo įvesti kelionių draudimą nuo bankroto
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė Žydrė Gavelienė BNS teigė, kad kelionių organizatoriai nepritaria tokiam siūlymui.
„Mes nepritariame šitam reikalui ir manome, kad reikėtų ieškoti efektyvesnių būdų kontrolei, o ne smaugti tuos, kurie sąžiningai dirba. Tai yra papildoma našta, prie kurios lėšų paskirstymo ar valdymo verslas nebūtų įtrauktas“ - BNS sakė Ž.Gavelienė.
Anot jo, vietoj to siūloma bendradarbiaujant su draudikais sukurti kelionių draudimą nuo bankroto.
„Mes pasiūlėme kalbėti su draudikais ir sukurti produktą - kiekvienos kelionės draudimą nuo bankroto ar finansinių nuostolių, praplečiant dabar galiojančias draudimo formas. (...) Taip pat į įstatymą galima įtraukti nuostatą, kad kelionei į užsienį draudimas yra privalomas“, - teigė Ž.Gavelienė.
Sukurti specialų kelionių draudimo fondą pradėta svarstyti prieš kelerius metus, kai bankrutavo kelios kelionių organizatorės. Po bendrovių „Fresh Travel“, „Go Planet Travel“ ir „Voyage- Voyage“ turistų patirtiems nuostoliams kompensuoti iš valstybės biudžeto buvo skirta keli šimtai tūkstančių eurų.
Autorius: Mindaugas Samkus
