63 proc. respondentų, paklausti, ar galvoja kokį turtą paliks savo vaikams senatvėje, atsakė teigiamai. Apie tai negalvojantys nurodė 37 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų. Tarp teigiamai atsakiusiųjų itin skyrėsi rezultatai pagal amžiaus grupes: jei apie palikimą vaikams galvojo tik 32,2 proc. 18-29 m. amžiaus respondentų, tai tarp vyresnių nei 30 m. tokių buvo jau daugiau nei pusė, o tarp vyresnių nei 40 m. – du trečdaliai. Labiausiai palikimo klausimais buvo susirūpinę vyresnio amžiaus žmonės: tarp vyresnių nei 60 m. net aštuoni iš dešimties nurodė, kad galvoja apie tai, ką paliks vaikams.
Specializuoto paskolų banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas sako, kad didelis nuošimtis asmenų, kurie rūpinasi palikimu, rodo, kad Lietuvoje tėvų ir vaikų santykiai yra labai glaudūs, o skirtumai tarp amžiaus grupių susidaro dėl natūralaus gyvenimo ciklo.
„Jaunimas linkęs visų pirma susitvarkyti savo buitį, taip pat žmonės susilaukę vaikų vis vyresni, tad vaikų gerovės klausimas jiems nėra toks aktualus. Vyresni respondentai gerokai daugiau skiria dėmesio vaikų gerovei tiek dabar, tiek galvojant apie ateitį, nes jie jau būna pasirūpinę savimi. Tas veikia ir jų finansinę elgseną. Pavyzdžiui, kalbant apie paskolas būsto remontui, matome, kad skiriasi motyvai: jaunimas linkęs investuoti į savo buities pagerinimą, tuo tarpu vyresni žmonės galvoja apie turto, kuris atiteks vaikams, vertės padidinimą“, – nurodo R. Norvilas.
Kaip parodė apklausos rezultatai, rūpinimasis vaikų ateitimi susijęs su lytimi ir išsilavinimu. Moterys linkusios labiau rūpintis vaikų gerove, nei vyrai: 66 proc. moterų teigė, kad jos galvoja apie palikimą savo vaikams, kai tarp vyrų tokių buvo 59 proc. Aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys labiau linkę galvoti apie vaikų ateitį, nei turintys vidurinį ar aukštesnį.
Labiausiai palikimo klausimais buvo susirūpinę vidutinių pajamų asmenys, kai žemesnių ir aukštesnių pajamų tam skyrė mažiau dėmesio. R. Norvilas teigia, kad finansinė padėtis susijusi su galimybėmis taupyti ateičiai, o aukštesnes pajamas turintys asmenys gali sau leisti rūpintis vaikais ne tik materialiai.
„Žemesnių pajamų asmenys turi gerokai mažiau galimybių taupyti ir kaupti, tai ir atsispindi apklausoje. Vidutinių pajamų respondentai labiausiai linkę rūpintis turtu, nes aukštesnes pajamas gaunantys žmonės dažnai būna gerai apsirūpinę finansiškai, tad jiems turto klausimas yra išsprendžiamas savaime. Taip pat didesnių pajamų asmenys turi daugiau galimybių investuoti į geresnį vaikų išsilavinimą ir turto klausimas nebebūna toks aktualus“, – nurodo „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas.
Labiausiai materialine vaikų gerove yra rūpinasi našliai (74 proc.) ir gyvenantys santuokoje (72 proc.), mažiausiai – nevedę (24 proc.) ir gyvenantys kartu nesusituokę (55 proc.). Vilniečiai išsiskyrė sąmoningumu ir galimybėmis taupyti: 7 iš 10 teigė galvojantys apie tai, ką paliks vaikams, kai tarp kitų didmiesčių gyventojų tokių buvo 6 iš 10.
Lyginant su analogiška apklausa, atlikta prieš porą metų, šiek tiek sumažėjo teigiančių, kad rūpinasi vaikų ateitimi. 2015 m. tokių buvo 65 proc. – porą procentinių punktų mažiau nei 2017 m. Pokytį labiausiai lėmė sumažėjęs vidutinio amžiaus asmenų dėmesys vaikų ateičiai: prieš dvejus metus 74 proc. į penktą dešimtį įžengusių respondentų teigė galvojantys apie turtinius vaikų reikalus, kai šiemet tokių buvo 66 proc. Gerokai mažiau galimybių taupyti vaikų ateičiai turi ir žemesnių pajamų asmenys – jų per dvejus metus sumažėjo ketvirtadaliu.
„Bigbank“ užsakymu pirmą kartą reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie skolinimąsi buvo atlikta 2015 m. Šiemet ji atlikta trečią kartą. Visoje Lietuvoje buvo apklausti 1002 vyresni nei 18 metų šalies gyventojai.
