Pastaruoju metu gana dažnai tenka nugirsti terminą „didieji duomenys“. Tai nėra tik didelis apdorojamų duomenų kiekis, bet ir šio proceso greitis bei įvairovė.
Pasak duomenų valdymo bendrovės „Callcredit Information Group“ techninių sprendimų vadovo Cyrilo Lawo, šie duomenys keičia prekybos sektorių. Ir tai – natūralus procesas.
„Šiuo metu įmonės gali naudotis dideliu informacijos kiekiu, ir jos duomenys verslui suteikia konkurencinį pranašumą“, – teigė C. Lawas.
Didžiųjų duomenų informacija įvairiose srityse auga greičiau nei bet kada anksčiau ir pasak atliktų tyrimų, iki 2020 metų kiekvieną sekundę bus sukuriama apie 1,7 megabaitų naujos informacijos kiekvienam žmogui pasaulyje.
Įdomu tai, kad kiekvieną sekundę yra sukuriami nauji duomenys. Pavyzdžiui, kiekvieną sekundę „Google“ skaičiuoja 40 000 užklausų, o tai sudaro 1,2 trilijonus užklausų per metus.
Neišnaudotos galimybės
Nors prekybininkai vis dažniau vadovaujasi didžiųjų duomenų informacija, tačiau tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo bendrovės KPMG atlikto tyrimo duomenys rodo, kad net 96 proc. įmonių neišnaudoja visų didžiųjų duomenų teikiamų galimybių.
„Callcredit Information Group“ patirtis rodo, kad tinkamai apdorojus didžiuosius duomenis, galima sužinoti naudingos ir ateičiai vertingos informacijos apie pirkėjus ir vartotojus: kokie jų pomėgiai, šeima, finansinė padėtis ir pan.
Didieji duomenys netgi leidžia nuspėti, ar klientas turi vaikų, ar gyvena vienas.
“Naudojantis didžiaisiais duomenimis galima numatyti, kokios paslaugos ar prekės norės klientai dar gerokai prieš jiems jos paprašant“, – pasakojo C.Lawas.
Didieji duomenys akimirksniu reaguoja į esamą situaciją, o mažmeninėje prekyboje padeda įvertinti klientų nuotaikas ir priimti teisingus verslo sprendimus.
“Jei bendrovė gamina, pavyzdžiui, savo prekės ženklo ledus ir prieš pusę metų nuo jų patekimo į parduotuvių lentynas įmonė surenka bent 5 terabaitus „Facebook“ pranešimų, kuriuose tie ledai paminėti, ar įsivaizduojate kokią produkto analizę galima padaryti?“, – pavyzdį pateikė C.Lawas.
Kuriamas asmeninis ryšis su klientu
Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje besitęsiantis lojalumo kortelių bumas, panašu, greitu metu neatslūgs. Jos yra vienas iš paprastų būdų surinkti informaciją apie vartotojus. Kaupdami duomenis apie kiekvieno kliento pirkimo įpročius, vėliau prekybos centrai pateikia specialius asmeninius pasiūlymus.
Dauguma žmonių įpratę naudotis lojalumo kortelėmis. Dažnas iš mūsų piniginėje nešiojasi visą krūvą skirtingų parduotuvių kortelių. Nieko keisto, nes lojalumo kortelės sukuria asmeninį ryšį tarp pardavėjo ir kliento, padeda iš didžiulės masės išskirti individualų žmogų, su juo susisiekti ir bendrauti asmeniškai.
Pavyzdžiui, galima pasveikinti lojalumo kortelės savininką su gimimo diena, taip išskiriant jį iš statistinių pirkėjų ir kartu formuojant draugiško prekybininko įvaizdį. Pateikta informacija suteikia galimybę sukurti vienpusę komunikaciją ir žmonės pradeda pastebėti jiems siunčiamus asmeninius pasiūlymus.
„Anksčiau asmeninis ryšis su klientu buvo kuriamas tiesiogiai – daug kartų besilankant parduotuvėje, pardavėjas jau žinojo labiausiai kliento perkamas prekes ir net asmeninio gyvenimo detales, todėl galėdavo pasiūlyti jam, pavyzdžiui, užsisakyti tortą savo gimtadieniui.
Šiuo metu didieji duomenys suteikia galimybę, neišeinant iš namų ir tiesiogiai nebendraujant su pardavėju gauti optimaliausius ir geriausius pasiūlymus“, – pasakojo C.Lawas.
Didžiųjų duomenų svarbą patvirtina faktas, kad net 73 proc. mažmeninės prekybos įmonių jau investavo ar planuoja greitu metu investuoti į didžiųjų duomenų valdymą.
Ateityje prekybos centras nuspręs už mus?
Pasak duomenų analitikų, sugeneruoti asmeninį pasiūlymą tampa vis lengviau – naujausių technologijų pagalba specialistai milžiniškus informacijos kiekius apdoroja gana greitai ir kokybiškai. Prekybininkai žino tikslią informaciją: kur asmuo gyvena, koks jo telefono numeris, elektroninio pašto adresas.
Analizuojant informaciją, kaupiamą lojalumo kortelėse, galima atsižvelgti į kortelės turėtojo pirkinius ir pagal tai pateikti individualius pasiūlymus. Anot C.Lawo, tam naudojami didieji duomenys tampa vis reikšmingesni.
“Didieji duomenys prekybininkams leidžia suprasti, kaip atrodo jų klientas, kokie yra jo socialiniai ir demografiniai bruožai. Visa tai padeda formuoti kliento lojalumą“, – sakė specialistas.
“Gebėjimas iš kliento apsipirkinėjimo įpročių suformuoti tinkamas įžvalgas ir jas pritaikyti mažmeninėje prekyboje yra raktas į didžiųjų duomenų suvokimą. Tai leidžia mažmeninės prekybos atstovams bendrauti su savo klientais, naudojant reikiamą produktą reikiamoje komunikacijos priemonėje su tinkama žinute. Didieji duomenys leidžia mažmenininkams optimizuoti galimybes“, – pasakojo “Callcredit Information Group“ atstovas.
„Callcredit Information Group“ yra duomenų valdymo lyderė Jungtinėje Karalystė, paslaugas teikianti tarptautiniu mastu. Kaune „Callcredit Information Group“ padalinys veikia jau ketverius metus.
Prieš kelis mėnesius viešėjęs Lietuvoje ir dalyvavęs progreso konferencijoje „LOGIN 2016“ C.Lawas skaitė pranešimą apie didžiųjų duomenų naudojimą Jungtinės Karalystės „ASDA“ prekybos centruose.
