Konferencijoje pirmą kartą Lietuvoje praktiniais patarimais, kaip atskleisti savo potencialą ir pasiekti geresnių rezultatų per trumpesnį laiką su mažiau išteklių, dalinsis pasaulinio lygio pranešėjai, garsiausi Apribojimų teorijos (TOC) ekspertai. Nemokamą renginį organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“.
Projekto „Konkurencingumo centras“ tyrimų rezultatai atskleidė, kad per paskutinius trejus metus Lietuvos įmonių konkurencingumas padidėjo, tačiau ir toliau remiasi santykinai žemomis darbo užmokesčio sąnaudomis, o ne pažangia vadybine praktika, orientuota į inovacijų kūrimą, įmonės veiklos efektyvumo didinimą ir personalo kompetencijos ugdymą. Nors lyginant 2009-2010 m. ir 2011-2012 m. tyrimų laikotarpius Lietuvos įmonėse pastebėta, kad pardavimo pajamos, tenkančios vienam darbuotojui padidėjo net 65 proc., ir vidutiniškai siekia 201 tūkst. Lt, tačiau yra vis dar beveik du kartus mažesnės nei panašiose užsienio įmonėse (392 tūkst. Lt).
Darbo našumas išliko beveik nepakitęs – padidėjo tik 4,6 proc. iki 57 tūkst. Lt ir yra beveik tris kartus mažesnis nei panašiose užsienio įmonėse (161 tūkst. Lt), o vidutinės metinės sąnaudos vienam darbuotojui padidėjo 23 proc. iki 30 tūkst. Lt (užsienio įmonėse – 89 tūkst. Lt per metus). Pasak VšĮ „Versli Lietuva“ eksporto departamento direktorės Jurgitos Butkevičienės, Lietuvos įmonių konkurencingumas didėjo įmonėms didinant veiklos ir pardavimų apimtis, tačiau įmonių veiklos efektyvumas didėjo minimaliai.
Be to, nors įmonės ir didino darbo užmokestį savo darbuotojams, didelė darbuotojų kaita rodo įmonių požiūrį į darbuotojus labiau kaip į sąnaudų, o ne augimo šaltinį. Tai didina riziką, jog įmonės nebus konkurencingos vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, darbo užmokesčiui Lietuvoje artėjant prie užsienio šalių lygio.
Atlikus daugiau nei 100 projekte dalyvavusių Lietuvos įmonių vadybinės praktikos (strategijos, santykių su klientais, procesų ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityse) tyrimą, pastebėta, kad 10 proc. visų tyrime dalyvavusių įmonių veikla atitinka vidutinę praktiką, sudarančią prielaidas konkuruoti užsienio rinkose, tačiau nesuteikiančią išskirtinio konkurencinio pranašumo. Likusių įmonių vadybinė praktika dar žemesnė: 53 proc. įmonių veiklą vykdo pagal minimalius vadybinės praktikos standartus, o 37 proc. įmonių veikla neatitinka minimalių vadybinių standartų reikalavimų.
„Tikime, kad šio projekto dėka Lietuvos verslininkai susikoncentruos ne tik į naujų kontaktų eksporto rinkose paiešką ir pardavimų didinimą, bet iš esmės atkreips dėmesį į kokybišką vadybą ir savo veikla sieks susikurti išskirtinius konkurencinius pranašumus eksporto rinkose, kad galėtų lygiaverčiai konkuruoti su tose rinkose veikiančiomis užsienio kompanijomis“, – teigia J.Butkevičienė.
Antrojo „Konkurencingumo centro“ etapo tyrimo rezultatai patvirtino, kad nors ir pastebimas konkurencingumo augimas, tačiau Lietuvos įmonės vis dar turėtų tobulinti esminius verslo procesus, pvz., strateginį valdymą bei veiklos apskaitą, rinkodaros planavimą ir klientų aptarnavimo procesus, gamybos procesus, užtikrinant darbuotojų įtraukimą į nuolatinį jų tobulinimą, inovacijų kūrimo ir diegimo valdymą bei žmogiškųjų išteklių kompetencijos ugdymo sistemas.
