Šilumos ūkį politikai varo į kampą

Naivu tikėtis, kad, iš Vilniaus šilumos ūkio pasitraukus sostinės politikų grūmojimais palydėtai „Vilniaus energijai“, šiluma gyventojams atpigs.

Pasibaigus sostinės šilumos ūkio nuomos sutarčiai VŠT pateikė 200 mln. eurų vertės pretenziją Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“ prašydami atlyginti per 15 metų miesto šilumos ūkiui padarytą žalą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasibaigus sostinės šilumos ūkio nuomos sutarčiai VŠT pateikė 200 mln. eurų vertės pretenziją Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“ prašydami atlyginti per 15 metų miesto šilumos ūkiui padarytą žalą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Sekmokas prisipažino nežinantis, kas atlygins išlaidas, jeigu bylos prieš buvusius Vilniaus miesto šilumos tinklų nuomininkus bus pralaimėtos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Sekmokas prisipažino nežinantis, kas atlygins išlaidas, jeigu bylos prieš buvusius Vilniaus miesto šilumos tinklų nuomininkus bus pralaimėtos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Arvydas Kavaliauskas

Apr 6, 2017, 8:36 AM, atnaujinta Apr 13, 2017, 8:46 PM

Veikiausiai bus atvirkščiai – šilumos ūkio valdymą atgavusios sostinės laukia spąstai, į kuriuos paklius ir šilumos vartotojai.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nusiteikę nepaleisti prancūzų bendrovės „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“, kuri penkiolika metų nuomojosi sostinės šilumos ūkį, nenumovusi paskutinių kelnių.

Kovo mėnesį pasibaigus sostinės šilumos ūkio nuomos sutarčiai VŠT pateikė 200 mln. eurų vertės pretenziją Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“ prašydami atlyginti per 15 metų miesto šilumos ūkiui padarytą žalą.

Vienas ieškinio iniciatorių – Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas. Todėl šis projektas – patupdyti ant puodo buvusius šilumos ūkio nuomininkus – užkulisiuose vadinamas Sekmoko planu.

Kaltinimai pakibo ore

Buvęs energetikos ministras A.Sekmokas paaiškino, iš ko susideda pretenzija prancūzams: „Reikalaujame, kad būtų atlyginta už šilumos ūkio vertės sumažėjimą. Kita pretenzijos dalis – miestui turi būti atlyginta 24 mln. eurų permoka, kaip nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“

Jei VŠT pretenzija būtų atmesta, ketinama kreiptis į Stokholmo arbitražą.

Tai gali būti laikoma atsaku į pernai bendrovės „Veolia“ Vašingtono Tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže (ICSID) inicijuotą ginčą prieš Lietuvą. Bendrovė reikalauja atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo.

Bandyti, aišku, galima, bet jau buvo vienas planas Stokholmo arbitraže laimėti ieškinį energetikos srityje, kuris baigėsi milijoniniais nuostoliais pralaimėjus bylą.

Teiginiai, kad manipuliuodama bazine šilumos kaina „Vilniaus energija“ 2011–2015 metais ne tik gavo antpelnio, bet ir vilniečiai permokėjo 104 mln. eurų, taip pat pakibo ore.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Inga Žilienė pripažino, kad „permoka veikiausiai nebus šimtamilijoninė“.

Bet kuriuo atveju kreiptis į Stokholmo arbitražą nepasvėrus visų ieškinio argumentų, nepagrindus pretenzijos sumos – vadinasi, rizikuoti Vilniaus šilumos vartotojų pinigais.

Puolė samdyti konsultantų

Dar tik perėmusiai Vilniaus šilumos ūkį savivaldybės įmonei VŠT A.Sekmokas puolė samdyti brangiai mokamų užsienio konsultantų. Tai jau įprasta jo taktika, kurią plačiai taikė būdamas energetikos ministru. Ir kuri Lietuvai padarė nuostolių.

Ypač A.Sekmokas buvo palankus Vokietijos konsultacijų įmonei „Ernst & Young“, dalis ministerijoje dirbusių valdininkų buvo perėję šios įmonės filtrą.

„Ernst & Young“ Energetikos ministerijos valia 2009 metais parengė pagrindinius energetikos sektoriaus pertvarkos planus, valstybei kainavusius beveik 0,9 mln. litų (apie 0,3 mln. eurų).

Istorija kartojasi?

Polinkis samdyti konsultantus neatsižvelgiant į ekonomines pasekmes kartojasi ir dabar.

Pavyzdžiui, perimdama sostinės šilumos ūkį VŠT A.Sekmoko iniciatyva 2015 metais iš tarptautinės kompanijos „KPMG Baltic“ užsakė beveik 110 tūkstančių eurų vertės konsultacinių paslaugų įvertinti perimamo turto balansinę vertę.

Neužmiršta ir tarptautinė audito ir teisinių paslaugų kompanija „Ernst & Young“.

Pagal 2016 m. sudarytą sutartį už konsultacines paslaugas mokesčių ir finansų klausimais konsultantams skirta per 118 tūkstančių eurų. Ir tai anaiptol ne visos numatytos išlaidos už konsultacines paslaugas. Tokios išlaidos būtų prasmingos, jei duotų naudos nacionaliniam interesui. Bet nesena istorija rodo, kad taip nebuvo.

Generalinė prokuratūra 2014 metais tyrė įtarimus, kad plėtojant Visagino AE nuo 2009 metų, kai Energetikos ministerijai vadovavo A.Sekmokas, galėjo būti sudaryti neskaidrūs sandoriai su Jungtinės Karalystės investicijų banku „N M Rothschild & Sons“, bendra sutarčių suma siekė apie 24 mln. litų (apie 6 mln. eurų). Atominės jėgainės projektas žlugo, milijonai dingo kaip į balą.

Ir dabar jau išleista krūva pinigų ruošiantis bylinėtis su „Vilniaus energija“. Bet kas atlygins nuostolius, kas apmokės bylinėjimosi išlaidas, jei VŠT bylą Stokholme pralaimės?

A.Sekmoko, kaip paaiškėjo, tai ne itin jaudina.

„Nežinau, kas turės atlyginti nuostolius. Tokio varianto savivaldybėje neaptarėme. Bet teisininkai turėtų žinoti“, – atrėžė jis.

Toks politiko pasitikėjimas pergale stebina, turint omenyje, kad Lietuva jau turi karčios patirties panašioje byloje. Praėjusiais metais Stokholmo arbitražo teismas atmetė ketverius metus trukusį Lietuvos Vyriausybės ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už Lietuvai tiektas dujas.

Lietuva neatgavo prašytos 1,4 mlrd. eurų permokos, kuri susidarė už 2004–2012 metais „Gazprom“ Lietuvai per brangiai tiektas dujas.

Bylinėjimasis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ Stokholmo arbitraže Lietuvai per ketverius metus kainavo apie 9 mln. eurų.

„Nemanau, kad protinga reikšti pretenzijas dėl nuostolių Vilniaus šilumos ūkiui, kai nėra įrodyta, kad nuostoliai padaryti, kad jo vertė sumažėjo.

VŠT pretenzijose buvusiems Vilniaus šilumos tinklų nuomininkams labiau matyti ne racionalūs argumentai, bet politinės ambicijos. Svarbiausia, kad dėl jų nenukentėtų šilumos vartotojai, kaip dažnai būna“, – būgštavo energetikos ekonomistas, buvęs VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas.

Apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti

Aistė Griškonytė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja

„Komisija šiuo metu renka, analizuoja, tikslina ir pakartotinai tikrina visus bendrovės „Vilniaus energija“ teiktus duomenis bei sąnaudų eilutes, reikšmingas 2010 m. bazinėms kainoms skaičiuoti, kad būtų užtikrintas objektyviais duomenimis grįstas 2010 m. nustatytos „Vilniaus energijos“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų perskaičiavimas.

Tik atlikus nurodytus veiksmus bei atitinkamus perskaičiavimus bus galima kalbėti apie konkrečias sumas. Tačiau komisija jau šiuo metu tiesiogiai bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su 2010 m. nustatytos bazinės kainos perskaičiavimu, kad vietos savivalda pagal kompetenciją galėtų priimti pagrįstus ir racionalius sprendimus, susijusius su šilumos ūkio nuomos pabaiga.“

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.