Branduolinės energetikos projektus, prie kurių šiuo metu dirbama, pasirengusios įgyvendinti kelios Rytų Europos šalys.
Nors šiais projektais siekiama prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą mažinimo ir visos Europos Sąjungos ekologinių uždavinių sprendimo, projektus kuriančios šalys susidūrė su finansinėmis problemomis – jiems įgyvendinti reikalingų pinigų ne taip lengva gauti, kadangi po avarijos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje Vokietija atsisakė branduolinės energetikos.
Pastaraisiais mėnesiais šią spragą mėgino užkamšyti Rusija, tačiau griežtinant ekonomines sankcijas kai kurios vyriausybės ėmė priešintis.
Praeitą savaitę Suomijos vyriausybei balsų dauguma nusprendus išduoti licenciją Suomijos bendrovės „Fennovoima“ ir Rusijos bendrovės „Rosatom“ bendram naujos atominės elektrinės projektui, susiskaldė šios šalies vyriausybė: partijai „Žalioji lyga“ („Vihreä liitto“) atstovaujantys ministrai pareiškė, kad protestuodami traukiasi iš ministrų kabineto. „Žalieji“ visuomet buvo už gamtos išsaugojimą ir prieš branduolinę energetiką, tačiau šiuo atveju jų sprendimą lėmė būtent situacija Ukrainoje.
Rusijos dalis Europos branduolinėje energetikoje:
Suomija. „Rosatom“ įsigijo 34 proc. „Hanhikivi 1“ projekto akcijų šių metų kovą, pažadėjusi 4,5 mlrd. eurų finansavimą. Tai nutiko po to, kai pernai iš projekto pasitraukė Vokietijos bendrovė „E.On“, o Prancūzijos bendrovė „Areva“ nesiryžo įsigyti jos dalies.
Slovakija. Birželį Rusijos „Sberbank“ sutiko skirti bendrovei „Slovenske elektrarne“ - Italijos bendrovės „Enel“ padaliniui - 870 mln. eurų kreditą. Slovakai už tai dalį šių lėšų turi skirti branduolinei energetikai skirtoms rusiškoms prekėms įsigyti.
Čekija. Čekijos valstybinė bendrovė „ČEZ a.s.“ balandį atšaukė konkursą dviems Temelino AE energetiniams blokams statyti, motyvuodama iškilusiomis ekonominėmis problemomis. Konkurso dalyvių tarpe buvo Rusijos ir Čekijos konsorciumas „MIR.1200“. Šis sprendimas buvo priimtas netrukus po to, kai šalies vyriausybė pareiškė, jog nepageidauja pretendentų iš Rusijos dėl Ukrainos krizės.
Vengrija. Birželį Vengrijos parlamentas pritarė 10 mlrd. eurų vertės sandoriui – naujų reaktorių statybai, dalyvaujant Rusijos bendrovei „Rosatom“. Opozicija ir šalies piliečiai pasisakė prieš šį bendradarbiavimą ir pareikalavo, kad ES patikrintų, ar šis susitarimas neprieštarauja Bendrijos įstatymams.
Branduolinė energetika Rytų Europai yra labai svarbi: atominės elektrinės tiekia elektros energiją daugeliui šalių: štai Kroatijoje suskaldyto atomo energija 2013 metais sudarė 15 proc. visos gaunamos elektros energijos, Rumunijoje – 20 proc., Suomijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje – bemaž trečdalį (atitinkamai 30, 35 ir 35 proc.), Slovėnijoje – 40 proc.,Vengrijoje – 50 proc., Slovakijoje – 55 procentus.
Ši energija būtina Europos Sąjungai siekiant savų ekologinių tikslų, kadangi ji žada iki 2020 metų 20 proc. sumažinti (lyginant su 1990 metais) teršalų – anglies dioksido – išmetimą į atmosferą. Tačiau, nepaisant to, kad ES patvirtino subsidijas į atsinaujinančius šaltinius orientuotai energetikai, analogiškos atominės energetikos programos nėra.
Rasti investuotojų šiame segmente – o jis reikalauja milžiniškų investicijų avansu ir finansiškai atsiperka tik po daugelio metų – šiandieną nėra lengva, teigia „WSJ“. Ir todėl Maskvos palaikomos Rusijos kompanijos gali sau leisti mažiau sukti galvą dėl atsiperkamumo, negu Vakarų bendrovės.
Pasak Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresniojo mokslinio bendradarbio George`o Davido Bankso, milžiniškas skirtumas tas, kad rusai branduolinius projektus mato kaip strateginius aktyvus ir mielai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus rinkos daliai išsikovoti.
Užimama rinkos dalis padės užmegzti su klientais ilgalaikius santykius, kuriuos palaikant šiems bus sunku ieškoti naujų partnerių, o tai padės gauti politinę paramą ir daryti įtaką. Ir vis dėlto, kaip teigia „WSJ“, naujos sankcijos apsunkins Rusijai jos branduolinę diplomatiją. Anot čekų diplomato, politiko ir publicisto, Čekijos vyriausybės atstovo energetikos klausimais, Maskvai dabar bus nelengva užtikrinti ilgalaikį finansavimą, kuris sudaro jos ekspansijos pagrindą.
