Ji pasakoja, kad šiuolaikiniai vaikai pirmuosius prisilietimus prie interneto patiria ypatingai anksti: maždaug 3 iš 4 (74 proc.) tėvų, auginančių 2 metų ar jaunesnį vaiką, nurodo, kad savo vaikams retkarčiais duoda išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. „ES vidurkis, kada internetu vaikai pradeda naudotis savarankiškai yra apie 7 metai. Tuo tarpu vaikai nuo 9 metų internetu jau naudojasi praktiškai kasdien“, – teigia specialistė.
Paklausta apie didžiausius pavojus, vaikų tykančius internete, „Telia Lietuva“ atstovė sako, kad internete yra labai daug naudingo ir reikalingo turinio, tačiau taip pat ir labai daug bei skirtingų grėsmių – ir labai svarbu išmokti šiuos du dalykus atskirti.
„Grėsmes internete skaidyčiau į du blokus: tai grėsmės, su kuriomis vaikai susiduria praktiškai kasdien ir tos, kurios daro ypatingai didžiulę žalą, bet nėra sutinkamos taip dažnai.
Ką turiu omenyje? Pavojingiausi dalykai, galintys laukti internete – smurtą ar savęs žalojimą skatinantis turinys (kaip prieš keletą metų internete siautęs „Mėlynojo banginio“ žaidimas), seksualiniai nusikaltimai ar šantažas, nėra kasdien sutinkami pavojai. Tačiau iš šalies skambantys kaip mažesni pavojai – internetinės patyčios, savęs lyginimasis su kitais socialiniuose tinkluose matomais žmonėmis, iš to atsirandančios savivertės problemos, netikros anketos ir dezinformacija – sutinkami kiekvieną dieną“, – aiškina J.Markeliūnė.
Jos teigimu, manoma, kad Lietuvoje 2 iš 3 vaikų susiduria su įvairaus pobūdžio smurtu ir patyčiomis: tiek virtualioje erdvėje, tiek kasdienėje aplinkoje. „Taigi, nors šie pavojai ir gali atrodyti menkesni, bet patiriami kasdien taip pat turi labai didelę įtaką vaikų emocinei gerovei ir jų formavimuisi“, – teigia specialistė ir nurodo, kad egzistuoja ir kita pačių ekranų medalio pusė: tarpdisciplininė Vilniaus universiteto mokslininkų komanda dvejus metus tyrusi ilgalaikį ekranų poveikį 2–14 metų Lietuvos vaikų psichikos ir fizinei sveikatai konstatavo, kad laiko prie ekranų trukmė reikšmingai siejasi su vaikų ir paauglių raida, pažintiniais gebėjimais, noru mokytis ir mokymosi pasiekimais.
Tiesiog drausti ar kalbėtis?
Šiais laikais egzistuoja nemažai technologinių priemonių, leidžiančių tėvams riboti vaikų naudojimąsi skaitmeniniais įrenginiais. Įvairios sistemos ir programėlės leidžia apriboti naudojimosi įrenginiu laiką, programėles žaidimus, interneto turinį.
Tačiau vaikai yra išradingi – tikrai yra tokių, kurie tokiose sistemose ieško spragų, apėjimų – ir jų tikrai randa. Tad kiek efektyvus tiesiog paprastas ir formalus ribojimas – o kiek vertingas pokalbis su vaiku, kodėl tokie ribojimai egzistuoja, ir jų reikėtų laikytis?
„Su ribojimais labai svarbu neperspausti, – įsitikinusi „Telia Lietuva“ Įvairovės ir įtraukties vadovė. – Neperspausti ir juos taikyti tik paaiškinus vaikai, kodėl tai darome, nuo ko jį saugome, ir galbūt – netgi įtraukiant jį į ribojimų pasirinkimo procesą.
Kodėl? Kaip minėjau jau anksčiau, internete yra ir labai daug edukacinio, ugdomojo turinio, ir taip pat – pramoginio, tačiau dažniausiai ribodami ekrano laiką ribojame viską kartu. Tokiu atveju, kai vaikui reikia rinktis tarp naršymo „TikTok“ ir naujų dalykų mokymosi internete – tikėtina, kad jis pasirinks pirmąjį“, – sako J.Markeliūnė.
Anot jos, taip pat labai svarbu suprasti, kad šiuolaikiniai vaikai tikrai daugelį tėvų ribojimų išmoksta apeiti dar pradinėse klasėse – todėl jeigu jie žinos tik faktą, kad ekranas jiems yra ribojamas, bet nežinos priežasties ir nuo ko yra saugomi, tikėtina, kad labai greitai atras būdą kaip tuos ribojimus apeiti.
„Apibendrinsiu: renkantis įvairias ribojančias programėles svarbiausia kalbėtis su vaikais, papasakoti kodėl to reikia, netgi įtraukti vaiką į paieškos procesą, kartu tyrinėti ką jūs galite matyti ir ko ne – kad vaikas nesijaustų stebimas ar kontroliuojamas. Labai svarbu išlaikyti balansą ir skatinti vaikų sąmoningumą, kad jie suprastų asmeninę naudą sau ir savo saugumui“, – nurodo specialistė.
Trys patarimai
Paklausta, kaip tėvai ir mokytojai gali kalbėti su vaikais apie interneto privatumo svarbą, pavojų jame suvokimą ir kuo svarbūs asmeniniai vaiko duomenys bei kaip vaikas juos gali apsaugoti, J.Markeliūnė pataria tris dalykus.
„Pirmiausia – auklėti per pavyzdį: tėvai neturėtų auklėti vaikų apie pavojus internete patys demonstruodami neteisingą elgesį. Negalime pykti ant vaikų, kad jie nuolatos įkišę nosį į telefonus, jeigu patys tėvai laisvą minutę išnaudoja ne realiam pokalbiui, o naršymui internete.
Jeigu vaikas matys jus nuolat užsisakinėjant prekes iš „Temu“, ar bendraujant „Telegram“ kanaluose, nesitikėkite, kad priims iš jūsų pastabas dėl „TikTok“ saugumo, – įspėja ekspertė.
„Antras patarimas – nebūtina susėsti su vaiku ir turėti atskiro pokalbio būtent apie saugumą internete. Internetinio saugumo temą labai sveika prijungti prie pokalbių apie fizinį saugumą.
Pavyzdžiui pasakojant vaikams, kad gatvėje negalima kalbėtis su nepažįstamaisiais, pridurkime, kad taip pat ir skaitmeninėje erdvėje negalima susirašinėti su nepažįstamais žmonėmis. Arba jeigu neiname į svečius pas nepažįstamą žmogų – taip pat neturime ir į draugus priimti nepažįstamų žmonių. Kalbame apie durų rakinimą – sujunkime su slaptažodžių saugumu ar telefono užraktu ir panašiai.
Tas pats ir su asmeniniais duomenimis. Savo saugaus interneto pamokėlėse vaikams duodame pavyzdį: jeigu dabar kas nors paprašytų jūsų parodyti visą savo kuprinės turinį, ar sutiktumėte? Jeigu ne – tai kodėl tada taip lengvai dalinatės visa savo kasdienybe skaitmeninėje erdvėje? Juk ten atskleidžiate dar daugiau informacijos, negu gautume pamatę viską, ką turite kuprinėje!“, – pataria „Telia Lietuva“ atstovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikams būtina priminti, jog jų skaitmeninis pėdsakas internete lieka praktiškai amžinai. „Net ištrynus nuotraukas ar įrašus yra tikimybė, kad kažkas jau pasidarė jų kopiją – taigi, net jei ištrinate informaciją, nėra garantijos, kad ji bus visiškai pašalinta iš visų serverių ir atsarginių kopijų“, – perspėja J.Markeliūnė.
Na ir trečias patarimas – reikia įsisąmoninti, kad vaikai vis tiek bus internete, ir tik nuo mūsų priklausys, kiek kritinio mąstymo ir atsargumo jie turės.
„Šiuolaikiniams vaikams internetinė erdvė yra tiek įprasta, kad jie nelinkę joje matyti grėsmių – praktiškai jiems tai kaip namai – todėl mūsų kaip suaugusiųjų tikslas paskatinti juos matyti tiek teigiamas, tiek neigiamas interneto puses, supažindinti su grėsmėmis ir išmokyti nuo jų apsisaugoti.
O jeigu nesijaučiate užtikrintai ar trūksta idėjų, kaip pradėti pokalbį su vaikais apie saugumą internete – visada galite pasikviesti „Telia“ mentorius į savo vaikų mokyklas. Atvyksime ir pravesime saugaus interneto pamokėlę visiškai nemokamai. Tam tereikia parašyti laišką el. paštu auguinternete@telia.lt“, – kviečia „Telia Lietuva“ Įvairovės ir įtraukties vadovė.
