„Nuvykome pas genetikę E.Benušienę, kuri pasiūlė pasidaryti vandenų tyrimą. Iš pradžių nenorėjau, sakiau, kad ir koks vaikas gimtų – vis tiek labai laukiu, tačiau tą patį vakarą visgi persigalvojau. Jau kitą dieną sužinojome, kad mano vaisiui – izoliuotas dvylikapirštės žarnos defektas“, – pasakojo Sonata. Nors diagnozė nebuvo paprasta, šeima galiausiai nurimusi šeima toliau laukė gimdymo.
34 nėštumo savaitė tapo lemtinga – Sonatai prireikė važiuoti į ligoninę: „Čia atsidūriau išėjus kamščiams. Kadangi dėl patologijos vaikelis pilve nerijo vandenų – mano pilvas buvo didžiulis, tai vadinama vandene“. Gydytojai norėjo būti apsidraudę, todėl per kelias ligoninėje praleistas dienas subrandino vaisiaus plaučius – tai normali praktika, esant priešlaikinio gimdymo tikimybei. Apsidraudus dėl vaisiaus plaučių, jau kitą dieną prasidėjo gimdymas ir pasaulį išvydo 34 savaičių ankstukas Matas.
„Matą gavau pamatyti tik dvidešimt minučių reanimacijoje, gimdymo skyriuje. Kitą dieną turėjau važiuoti namo, kad galėčiau susiruošti ir susikaupti prieš viską, kas dar mūsų laukė“ – sakė Sonata, pabrėždama, kad pati po gimdymo atsigavo itin greitai, jai svarbiausia buvo rūpintis vaiku, viskas tomis dienomis buvo tik apie Matą – jų laukė labai svarbi žarnos saaugų atidalijimo operacija.
„Kol Matui darė operaciją, buvo itin baisu, kilo įvairios mintys: ar išgyvens, ar ištvers, juk jis labai mažas, gimęs anksčiau laiko – buvo labai daug rizikų. Tas laukimas po truputį virto savotišku pragaru“, – operacijos dienos prisiminimais dalinosi Sonata.
Po operacijos Matas greitai atsigavo ir netrukus jau ragaudavo mamos pieno. Tiesa, pradžioje sunkiai sekėsi kvėpuoti pačiam, tačiau tai gana įprasta ankstukams, kol jie sustiprėja ir išmoksta viską daryti patys. Gydytojai pastebėjo, kad ir Mato peristaltika veikia netinkamai – operacijos metu atskirtos žarnelės suaugo atgal. Prireikė dar vienos operacijos, kuri sukėlė dar daugiau emocijų ir baimės nei pirmoji. Visa šeima bijojo, kad dar vienos Matas paprasčiausiai neištvers.
Visgi netrukus baimė išgaravo ir ją pakeitė džiaugsmas bei itin spartus gijimas. Po operacijos Matas pradėjo savarankiškai kvėpuoti ir ėmė pats valgyti iš buteliuko, įveikė ir kitus sunkumus – mažakraujystę ir nuo vaistų kiekio atsiradusį kepenų pažeidimą. „Taip pat gydytojai rado ir dvi širdies ydas, todėl dar ir dabar Matas yra stebimas kardiologės, tačiau panašu, kad čia viskas taip pat gerėja. Berniukui nėra apribota jokia fizinė veikla, todėl prognozės – itin pozityvios“, – džiaugėsi Sonata.
Iš viso ligoninėje praleidę pusantro mėnesio, Matas kartu su mama pagaliau galėjo grįžti namo. Po ligoninės ir operacijų jau nebegąsdino niekas. Berniukas darė daug mankštų, lankydavosi reabilitacijoje ir raidos centre, stropiai mokėsi vartytis ir sėdėti tam, kad galėtų pasivyti savo bendraamžius.
„Dabar Matas yra sveikas vaikas. Jau vaikšto ir itin daug plepa (kol kas dar tik savo kalba), labai daug supranta, yra gudrus“, – gyrė Matą mama.
Pasidalinimas šia istorija Sonatai itin svarbus – dvylikapirštės žarnos atrezijos atvejai Lietuvoje ganėtinai reti, apie juos nedaug informacijos, straipsnių: „Aš labai noriu dalintis mūsų patirtimi, kad kiti tėvai žinotų – visada yra gera pabaiga“.
O svarbiausias dalykas, Sonatos nuomone, labai paprastas – tikėjimas: „Visoms mamos linkiu labai stipriai tikėti savo vaiku. Aš ir pati tikėjau Matu, žinojau, kad jis tikrai nepasiduos. Kalbėkite su savo vaiku, glostykite jį, jis turi jausti mamą ir meilę. Būtinai prašykite pagalbos, nelikite vienos, nebijokite savo emocijų. Viskas tikrai bus gerai“.
Jau 10 metų Ankstukų paramos fondas palaiko mažiausius Lietuvos kovotojus.
Prisijunkite prie geradarių būrio – kurkime gerus darbus kartu ankstukai.lt/aukoti.
Šeimų, kurioms reikalinga pagalba, žinučių laukiame el. paštu parama@ankstukai.lt.
Daugiau apie paramos projektą „Ankstukai“: ankstukai.lt.
