Kaip padėti vaikams nepaskęsti virtualybės, paviršutiniškos informacijos triukšme? Kaip jiems padėti atrasti tą sritį, į kurią jie norėtų gilintis, tyrinėti, kurioje trokštų augti?
Fantazija neturi užsnūsti
Su ikimokyklinio amžiaus vaikais Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, „Mažųjų atradėjų mokyklėlėje“ pradėjusi dirbti profesionali chemikė Silvija Berger įsitikinusi, kad įdomūs gamtos mokslų eksperimentai, kuriuos vaikai gali atlikti su suaugusiųjų priežiūra namuose, būrelyje ar darželyje – įtraukia vaikus ne ką mažiau, negu virtuali realybė.
Sumaniai paruošti, jie tikrai nėra per sunkūs suprasti; priešingai, augina vaikų norą išbandyti, padeda suvokti ir prisijaukinti supantį pasaulį. Taip pat išmokina vaikus nuoseklumo, atkaklumo ir kantrybės; augina jų smalsumą, tyrėjo žvilgsnį. Kaip tik šios savybės neleidžia vaikams apsnūsti, padeda spėti koja kojon su kasdienybe.
Pasak Silvijos, vaiko raidai esmingai svarbūs dalykai – tėvai, pedagogai, iš kurių pavyzdžių jie mokosi, ir aplinka, kurioje jie veikia.
Aplinka, kurioje ugdosi vaikas, turi būti visokia – ne tik patogi ir paprasta; greičiau priešingai – skatinanti kelti klausimus, patirti, atrasti, pažinti. Joje gali kažko trūkti, nes tai skatina kūrybiškumą, bei atradimus. Protas ir fantazija negali apsnūsti.
Suaugusieji autoritetai – tėvai ir pedagogai – jų elgesys, įpročiai, vertybinės nuostatos – geriausia vaizdinė mokymosi priemonė vaikams, kurią jie seka, mėgdžioja, išbando, kartoja.
Bendravimo patarimai tėvams
- Domėkitės savo vaiku, ne televizoriumi. Vaikai labai jaučia, kada šeimos nariai domisi ir užsiima jais, o kada stebi tik televizoriaus ar telefono ekraną. Vaikai linkę atmesti bet kokį netikrumą – ypač iš artimų žmonių pusės; taip pat bendrą veiklą su pašaliniais dalykais besidominčiais žmonėmis.
„Jei domėsitės vaiku visu 100 procentų – jie atsakys tuo pačiu. Tai galioja ir ikimokyklinukams, ir paaugliams. Svarbu, kad laikas, kurį skiriate savo vaikui, būtų kokybiškas – skirtas tik jam“, – pastebėjimais dalinasi S. Berger. - Padėkite vaikui išgirsti savo mintis! Bendraudami su vaikais venkite dėmesį blaškančių faktorių. Juk kai pats žmogus išgirsta savo mintis – viskas tampa aiškiau.
- Vaikui niekas neįdomu? O kuo domitės Jūs? Jei suaugusieji patys turi domėjimosi sritį, ne tik užmušinėja laiką prie ekranų – šalia augantys vaikai, tikėtina, taip pat ją (sritį, kuria domisi) turės. Šalia esančio suaugusiojo pavyzdys – geriausias mokytojas.
- Kartu šeimoje spręskite gyvenimo diktuojamus uždavinius. Ne tik darželyje ar mokykloje užduodamus. Jei tėvai atvirai kalbasi su vaikais – aptaria problemas ir ieško jų sprendimo būdų, vaikai taip pat išsiugdys norą gilintis į sudėtingas situacijas, tartis, padėti patys ir priimti kitų pagalbą. „Venkite sulaužyti vaiko norą gilintis, domėtis... tai labai lengva padaryti primetant jiems savo požiūrį, nurodant „kas yra teisinga“, „kaip viskas turi būti“, „kaip reikia mąstyti“, „kaip reikia gyventi“. Daugiausiai laimi tie tėvai, kurie labai kantriai, dėmesingai, atlaidžiai leidžia savo vaikams būti savimi, augti, skleistis..., domėtis, tirti, eksperimentuoti, atrasti... „, – pastebi vaikų ugdymo specialistė.
Jei vaikas neramus ir dėl to negali įsitraukti į veiklą – labai padeda su kvėpavimu susiję pratimai, pavyzdžiui:
- Pripūsti tikrą balioną arba įsivaizduoti, kad pilvelis yra balionas; kai giliai įkvepiame – jis išsipučia, o iškvepiant išsileidžia. Jei kai rankos laikomos ant pilvelio, tai labai gerai jaučiasi.
- Kartu iš širdies pasijuokti, kai sukuriama linksma situacija.
- Pūsti ar burbuliuoti į vandenį, pučiant per šiaudelį.
- Zvimbti, kaip bitės avilyje.
- Ištiesus vienos rankos plaštaką, su kitos rankos pirštuku vedžioti išskėstais pirštukais aukštyn – žemyn; ir atitinkamai kylant aukštyn – įkvėpti, o leidžiantis žemyn – iškvėpti ir t.t.
- Taip pat jėgos ar ištvermės reikalaujanti veikla – šokis, plaukimas, bet kokios kitos judrios treniruotės.
„Mažųjų atradėjų mokyklėlės“ eksperimentai
Vienas iš aplinkos pažinimo būdų – keisčiausi ir netikėčiausi eksperimentai: fizikos, chemijos, technologijų. Jie dinamiški, spalvingi ir ryškūs, todėl įdomūs net ir tiems, kurie dar tik ruošiasi į mokyklą. Ir labai naudingi, nes padeda suprasti, pažinti supantį pasaulį, susidraugauti su juo, – pasakoja su vaikais dirbanti chemikė Silvija.
Specialistė tikina, kad kiekvienų namų virtuvė yra puikiausia laboratorija, nes ten tikrai galima rasti stebuklus darančių cheminių reagentų tokių, kaip soda, actas, vanduo, indų ploviklis, kiaušiniai, citrinos rūgštis, miltai, gal net stalčiuje užsilikusių maistinių dažų.
Taip pat verta rinktis antrines žaliavas – tokiu būdu mokysite vaikus tvarumo: vengti papildomų išlaidų bei susidariusių atliekų.
Nereikėtų pamiršti saugumo – naudojant stiklines, būtinai jas pažymėkite, kad nepamirštume, ar jose įpiltas vanduo, ar actas. Kol induose vyksta bandymas laikykite juos ten, kur nei vaikas, nei namų augintinis, siekdamas nenuverstų.
Geras mokslininkas – tas, kuris, nepraranda entuziazmo bei smalsumo, net jei rezultatai pradžioje ir apvilia. Silvija pateikia keletą smagių bandymų, kuriuos verta daryti vėl ir vėl.
Ugnikalnis
Pasitelkę actą, maistinę sodą, maistinių dažų ir indų ploviklio sukeliame „stichinę nelaimę“ – spalvotos lavos ugnikalnių išsiveržimus.
Tegul viskas vyksta vonioje arba kriauklėje.
Stiklainį iki pusės pripildykite actu, įmaišykite maistinių dažų, įlašinkite kelis lašus indų ploviklio bei įdėkite porą šaukštelių sodos.
Tuomet belieka tik stebėti ir stebėtis, kaip lava lipa iš stiklainio!
Stalaktitai
Pasitelkę maistinę sodą, vandenį, stiklainius ir siūlus auginame stalaktitus.
Į du švarius stiklainius pripilkite karšto vandens ir į juos priberkite tiek sodos, kiek gali ištirpti. Nuolat maišykite. Atkirpkite siūlo ir jo galus įmerkite į stiklainius, o kad jie neišslystų, prie jų galų prikabinkite sąvaržėles.
Tarp stiklainių padėkite lėkštelę vandens lašams. Siūlas turi kyboti, bet nesiliesti su ja.
Palikite stiklainius kelioms savaitėms šalia radiatoriaus ir kantriai stebėkite, ar kas nors užaugs.
Šokinėjantis kiaušinis
Tyrinėjame įvairias chemines reakcijas, o vienos iš jų metu vyksta dekalcinavimas. Stebime, kaip actas reaguoja su kalcio karbonatu, iš kurio sudarytas kiaušinio lukštas.
Jums reikės dviejų stiklinių. Vienoje iki pusės bus actas, o kitoje – vanduo. Į kiekvieną stiklinę įdėkite po kiaušinį ir stebėkite, kas vyksta. Bandymas burbuliuoja ir vyksta 7 dienas. Praėjus šiam laikui, išimkite kiaušinius ir stebėkite, kuris kiaušinis tapo lyg guminis kamuoliukas ir šokinėja?
Kodėl augalų lapai žali?
Chlorofilas – spalvota cheminė medžiaga, lemianti žalią lapų spalvą. Negaudami saulės šviesos augalai negali pasigaminti chlorofilo. Toks lapas praranda žalią spalvą ir gali nudžiūti.
Jums reikės juodo popieriaus lapo, sąvaržėlių ir kambarinio augalo su žaliais lapais. Iškirpkite 2 juodo popieriaus gabalėlius tokio dydžio, kaip vienas augalo lapas ir jį iš abiejų pusių uždenkite iškirptu juodu popieriumi ir pritvirtinkite visa tai sąvaržėlėmis. Palaukite 7 dienas ir tada nuimkite juodo popieriaus gabalėlius. Ar skiriasi bandymo lapas nuo kitų šio augalo lapų?
Šnypščianti raketa
Raketos varomoji jėga didesnė, kai jos kuro degimo paviršius yra didesnis. Kad įsitikintumėte šiuo teiginiu, jums reikės dviejų šnypščiančių vitaminų tablečių ir dviejų stiklainių. Du stiklainius iki pusės pripilkite vandens. Vieną tabletę maišelyje sutrinkite. Įmeskite į stiklainį nesmulkintą tabletę ir įjungę laikmatį stebėkite per kiek sekundžių ji ištirps ir tai pasižymėkite. Į kitą stiklainį su vandeniu suberkite sutrintą tabletę ir vėl stebėkite laikmačio pagalba, per kiek sekundžių ištirps sutrinta tabletė.
Greičiausiai pastebėsite, kad sutrinta tabletė miltelių pavidalu vandenyje suyra labai greitai, nes ją sutrynę, padidiname jos paviršiaus plotą. Taigi, panašiai veikia ir raketos.
Molekulių šokis
Molekulės egzistuoja, nors mes jų nematome. Kaip veikia molekulės, galima pamatyti panaudojant maistinius dažiklius.
Vieną stiklinę iki pusės pripilkite labai karšto vandens iš čiaupo, o kitą – šalto. Į kiekvieną stiklinę įlašinkite po du lašus maistinių dažų. Stebėkite, per kiek laiko spalva pasklinda vandenyje. Spalvas paskleidžia molekulės, kurios karštame vandenyje juda greičiau nei šaltame.
Ruonis
Į dvi stiklines pripilkite labai šalto vandens ir pridėkite ledukų. Paimkite turimų kietų riebalų (sviesto, taukų, margarino) ir iš jų suformuokite rutuliuką. Vienos rankos pirštą įkiškite į suformuotą rutuliuką ir įmerkite į vieną stiklinę su ledukais, o kitos rankos nuogą pirštą – į kitą stiklinę su ledukais. Kurį pirštą ištrauksite pirmiausiai?
Riebalai apsaugo odą ir ji nejaučia šalčio. Ruoniai ir banginiai turi storą poodinį riebalų sluoksnį, kuris juos saugo.
Konstravimas
Erdviniam matymui ir smulkiajai motorikai lavinti žaidžiame „LEGO we do“ – statome ir programuojame savo sukurtų statinių judėjimą.
Eksperimentai labai naudingi vaikų pažinimui, nes kai pažįsti aplinką ir gali sąmoningai ją vertinti – ji nebėra tokia baisi. Vaikai eksperimentais labai džiaugiasi, nes patiria sėkmę, o pergalės juos įgalina, augina jų pasitikėjimą, domėjimąsi. Kartu veikdami – tardamiesi, prieštaraudami, pykdamiesi, ieškodami – jie įgyja bendradarbiavimo įgūdžių. Taip pat išmoksta susikaupti, dirbti, ilsėtis...
Tuomet neišvengiamai išlaistyti dažai, aptaškytas stalas, grindys neatrodo tokia didelė blogybė.
