Jeigu vaikas, kokybiškam skaitymui garsiai, per dieną skirs 20 minučių, tai per metus išgirs 1,8 milijono žodžių. Vaikas, kuris skaitys tik 1 minutę per dieną, išgirs 8 tūkstančius žodžių. Atėjus laikui laikyti brandos egzaminus, jaunuolis, kuris kasdieniam skaitymui skyrė tik 1 minutę laiko, juos išlaikys geriau už 10 proc. kitų abiturientų. Tuo tarpu tas, kuris nuo vaikystės skaitė mažiausiai 20 minučių per dieną, egzaminus išlaikys geriau už 90 proc. savo bendraamžių.
Leidyklos „Tikra knyga“ leidžiamo skaitymo žurnalo „Labas, vaikai!“ bendraautorius, Karalienės Mortos mokyklos pradinių klasių mokytojas Dominykas Kriauza mano, jog turime vaikus skatinti ne tik skaityti knygas, bet ir diskutuoti apie jas.
– Dominykai, kodėl vaikas turėtų atsiversti knygą, kai aplink gausu daug įdomesnių dalykų – išmanieji telefonai, kompiuteriai, žaidimai?
– Nuo mažens vaikui reikia skaityti ir kalbėtis apie perskaitytas knygas, kad jo gyvenime atsirastų knygų kultūra, nes, jei neaprūpinsime vaikų pakankamu žodžių kiekiu, nepadėsime jiems susitvarkyti su savo emocijomis ir mintimis. Užsidarę savo neišreikštame pasaulyje vaikai negali pasidalinti savo patirtimis ir jausmais arba negali iki galo jų atskleisti dėl reikiamų žodžių stygiaus. Iš pradžių vaikai turi išmokti skaityti, tik paskui gali mokytis naudotis telefonu ir kompiuteriu, kad jaustų skirtumą tarp savęs ir technologijų.
– Ką daryti, kad vaikas matytų HD ekranų neiškreiptą ir aiškų pasaulio vaizdą?
– Jeigu norite geros raiškos viskam, kas supa aplinkui, – reikia daug skaityti, užduoti gerus klausimus ir daug rašyti. Skaityti reikia sąmoningai. Reikia išsamiai ir įvairiapusiškai aptarti tai, kas buvo perskaityta ar pamatyta, sieti detales ir situacijas, daryti išvadas, kelti klausimus, reikia reflektuoti apie perskaitytą knygą užsirašant įdomias savo ar autoriaus mintis.
– Kaip padėti vaikams išmokti sąmoningo skaitymo?
– Knygos skaitymas yra jautrus ir individualus reiškinys. Su kiekviena knyga jos skaitytojas pradeda naują kelionę, o keliones mes išgyvename skirtingai ir nesvarbu, kad keliaujame tuo pačiu maršrutu. Skaitant svarbu užduoti klausimus. Jie skatina įtemptai mąstyti: apgalvoti atsakymą, ieškoti atsakymo iš to, kas buvo perskaityta ir suprasta. Vaikai neturi galimybės savarankiškai dalyvauti knygų klubo, knygų draugijos ar salono veiklose. Be to, norint reflektuoti perskaitytą tekstą, reikia įgūdžių. Mokytojai ir tėvai galėtų tapti tais knygų klubo nariais ir moderatoriais, su kuriais vaikas gali pašnekėti apie knygas.
– Kokių patarimų turite mokytojams?
– Suaugusiųjų pasaulyje geros knygos žmones gali privesti prie revoliucijos. Vaikų pasaulyje – geros knygos priveda prie kūrybos. Rekomenduoju gerą knygą (kuri buvo skaitoma klasėje, namuose) paversti produktu: dainos įrašu, vaizdo klipu, spektakliu, filmu, komiksu. Taip pat, lavinant vaiko skaitymo įgūdžius, svarbu rinkti duomenis. Žinoti, koks yra vaiko skaitymo lygis ir kaip jis kinta. Svarbu turėti planą, kaip pagerinti, stiprinti vaiko skaitymo įgūdžius. Reikia vengti riboto supratimo, kad geras skaitytojas yra tas, kuris geba tiesiog greitai skaityti. Pirmiausia, geras skaitytojas supranta tekstą ir geba jį sklandžiai papasakoti, išsamiai pristatyti.
– Dalyvaujate ir kuriant naują žurnalą vaikams „Labas, vaikai!“. Kuo šis žurnalas išsiskiria iš kitų žurnalų vaikams?
– Žurnalo turinys nepataikauja publikos skoniui, čia nerasite populiarių filmukų herojų plakatų, kompiuterinių žaidimų reklamos. Žurnale svarbiausias yra tekstas, kurį reikia perskaityti ir suprasti, kad galėtum atlikti užduotis ir tuo pat metu lavinti skaitymo, rašymo, mąstymo, kūrybiškumo įgūdžius. Skirtingo lygio užduotys leis vaikams nuolat tobulėti, o tėveliams ir pedagogams – įvertinti vaikų žinias, sudėlioti individualų skaitymo planą.
