„Nordclinic“ kineziterapeutė, gydomojo masažo specialistė Indrė Gluoksnienė atkreipė dėmesį, kada ir kokią naudą nėščiosios kūnui gali duoti masažas, ką būtina žinoti apie rizikas ir kaip dar moterys galėtų pasirūpinti savimi, kad nuostabaus laukimo periodo taip netrikdytų diskomfortas.
Negalavimų vaivorykštė
Nugaros, kaklo, galvos skausmai bei sėdimojo nervo spaudimas, dubens, gaktinės sąvaržos, uodegikaulio skausmas, rankų ir kojų tinimas – šiuos nepatogumus patiriančios nėščiosios ieško sprendimų, kaip pasijausti geriau, kad galėtų komfortiškai jaustis ir mėgautis kasdienybe. Devynių mėnesių periodu dažną moterį aplanko ne tik fiziniai negalavimai, tačiau ir nuotaikų karuselė – nuo emocinės įtampos, didesnio jautrumo iki nerimo ir sunkumų užmigti. Tai labai individualu ir priklauso nuo pačios nėščiosios fizinio ir emocinio pasiruošimo dar prieš pastojimą bei palaikymo iš aplinkinių nėštumo metu.
Atsižvelgiant į moters būklę ir sveikatą, šiuos patiriamus pokyčius galima kontroliuoti ar net pašalinti, kai pasitelkiama fizinio aktyvumo ir nėščiųjų masažo metodika.
„Nėštumo metu masažas gali būti labai naudingas, nes gali padėti sumažinti kaklo, nugaros ir kojų skausmus bei įtampą, kylančius dėl raumenų perkrovos, odos tempimo, užspaustų nervų, sąnarių maudimo bei sąstingio, taip pat, mažinti tinimą, burkimą, ypač kojose, kaip prevencinė priemonė gali būti naudojamas mėšlungiui bei celiulito vystymuisi mažinti. Ne mažiau svarbus aspektas yra ir emocinė ramybė, geras poilsis. Deja, nėščiosioms dažnai gali sutrikti miego kokybė. Limfodrenažinio masažo metu, kai taikoma atpalaiduojančio masažo technika, nuslūgsta nerimas, padidėja laimės hormonų (seratonino ir dopamino) išsiskyrimas, o tai gali padėti gerinti ir miego kokybę“, – sakė kineziterapeutė, gydomojo masažo specialistė I. Gluoksnienė.
Ir nauda, ir rizikos
Nors besilaukiančioms moterims masažas gali būti labai naudinga procedūra, jį būtinai turi atlikti specialistas, susipažinęs su visais leistinais ir neleistinais veiksmais bei zonomis. Surinkus bendrą anamnezę, masažo specialistas žinos, kada ir ar galima atlikti masažą, tačiau verta pasikonsultuoti ir su nėštumą prižiūrinčiu ginekologu, kuris nėščiosios būklę žino geriausiai. Nėštumo metu fizinio aktyvumo ir tikslinio masažo kombinacija gali palengvinti ne tik tuometinę būseną, bet ir būsimą gimdymo procesą.
Kineziterapeutė I. Gluoksnienė akcentavo, kad nėščiosioms masažas gali būti atliekamas tik nuo 12 nėštumo savaitės. Nėra įrodymų, atliktų mokslinių tyrimų išvadų, kad iki tol masažas gali pakenkti, tačiau įprastai pirmasis trimestras laikomas pačiu „nestabiliausiu“, todėl papildomas atsargumas nepakenktų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad masažas yra atliekamas tik kontraindikacijų neturinčios moterims: tą dieną neturi būti stipraus pykinimo, vėmimo, svarbu atsižvelgti į placentos prisitvirtinimą, nėščiosios ligos istoriją, ar nėra priešlaikinio gimdymo rizikos.
Ne mažiau svarbi detalė ir emocinis komfortas – nėštumas yra jautrus periodas, todėl moteris turi pasitikėti specialistu, kurį pasirenka masažui atlikti. Išbandyti masažą vien todėl, kad kažkas pasakė, jog tai yra gerai – netikslinga.
„Jei moteris masažo nemėgo dar prieš nėštumą, o pas specialistą jaučiasi nepatogiai – iš masažo gali būti daugiau žalos nei naudos, kadangi kūnas ir raumenys nesugebės atsipalaiduoti, dėl to nepavyks pašalinti nei fiziologinės, nei emocinės įtampos, kuri masažo metu gali netgi sustiprėti. Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas ir neapsiriboja vien tik mechaniniu poveikiu audiniams. Masažas dirgina odą ir gilesnius receptorius, iš masažuojamos vietos impulsai sklinda į centrinę nervų sistemą, iš kurios atsakomosios reakcijos sklinda į įvairius vidaus organus ir audinius, todėl emocinis nusiteikimas prieš masažą irgi yra labai svarbus veiksnys, darantis įtaką. Nereikia bijoti pasakyti, jei jaučiamasi nepatogiai, masažuotojas turėtų išklausyti, dėl ko nerimaujama, prisitaikyti, siekiant padėti sukurti emocinį saugumą ir fizinį komfortą“, – sakė I. Gluoksnienė.
Kaip dar nėštumo metu pasirūpinti savimi?
Pasak I. Gluoksnienės, jei nėštumas nekomplikuotas, nėra kilusių kontraindikacijų, tai gali būti puikus laikas pradėti lengvai sportuoti, pavyzdžiui, reguliariai eiti pasivaikščioti. Taip pat būtina paminėti, jog fizinio aktyvumo krūvis priklauso ir nuo to, ar prieš nėštumą buvo sportuojama. Bet koks per didelis svyravimas tarp fizinio krūvio didinimo ar mažinimo gali būti papildomas stresas organizmui, tad viską reikia daryti palaipsniui, atsižvelgiant į tuometines savo galimybes.
Saugu ir tikslinga treniruoti skersinį pilvo ir dubens dugno raumenis, tai padės ne tik nėštumo, bet ir gimdymo metu. Svarbu turėti galimybę pasitarti su specialistu, kad jis suteiktų visą reikiamą informaciją apie tai, kuriuos pratimus galima atlikti, kurių ne, kokios padėtys galimos ir kurios rizikingos, jog užtikrintų, kad pratimas atliekamas taisyklingai ir saugiai, bent pradžioje, kol išmokstami teisingi judesiai. Reikia žinoti ir tam tikrus niuansus, pavyzdžiui, jog nėštumo metu kūnas išskiria hormoną relaksiną, kuris gali padidinti sąnarių mobilumą ir traumų riziką, todėl reiktų vengti fizinių veiklų, kurios reikalauja didelių pusiausvyros išlaikymo įgūdžių.
Pagal 2019-ųjų Kanados fizinio aktyvumo gaires, moterys, kurioms nėra nustatytos kontraindikacijos, turi būti fiziškai aktyvios viso nėštumo metu: užsiimti vidutinio intensyvumo fiziniu krūviu mažiausiai 150 minučių per savaitę, mankšta turėtų būti sudaryta iš aerobinių ir jėgos pratimų, o joga ir lengvi tempimai gali būti atliekami papildomai. Siekiant optimalios naudos, dubens dugno raumenys turėtų būti treniruojami kasdien. Nėščiosios, kurios jaučia galvos skausmą, pykinimą ar tiesiog blogai jaučiasi gulėdamos ant nugaros, turėtų vengti pratimų šioje padėtyje.
„Lygiai tas pats ir masažo metu, tokiu atveju ieškoma alternatyvų – dedamas specialus volelis po dešiniu šonu, nėščioji gali būti guldoma ant šono, masažas gali būti atliekamas ir sėdimoje padėtyje. Svarbiausia, kad būtų užtikrintas maksimalus patogumas, saugumas ir atsipalaidavimas, tada bus pasiektas ir geriausias masažo efektas“, – pabrėžė I. Gluoksnienė.
O štai gydomasis masažas po nėštumo (maždaug nuo 4–6 sav. po gimdymo) gali padėti ne tik gerinti emocinę būklę, bet ir greičiau atstatyti odos elastingumą, normalizuoti kvėpavimą, atpalaiduoti įsitempusius raumenis, mažinti skausmą, pagerinti raumenų skaidulų elastingumą, kraujotaką, limfotaką, taip pat gali būti naudojamas kaip aktyvios kineziterapijos pagalbinė priemonė spartesniam pilvo raumenų grįžimui į normalią padėtį (diastazės atveju), siekiant sustiprinti dubens dugno raumenis.
Gydomasis masažas ypač svarbus po cezario pjūvio. Sugijus randui, galima pradėti rūpintis jo elastingumu, skausmo mažinimu, sąaugų prevencija – šiuo metu itin aktualios rando masažo technikos ir teipavimas – kineziterapinis tvarstymas. Svarbu nelaukti ir kuo anksčiau kreiptis į specialistą, nes kuo ilgiau laukiama, tuo ilgiau vyksta reabilitacinis periodas ir gali tiesiogiai nukentėti jo efektyvumas.
