Akių skausmo siunčiamas signalas
Nevarginantys, nestiprūs akių skausmai nėra priežastis pulti į paniką. Dėl to gali būti kaltas daug valandų trunkantis darbas prie kompiuterio, netinkamai parinkti akiniai ar kontaktiniai lęšiai. Bet mažiausiai 50 procentų atvejų negalavimų priežastis – akių sausumas.
Nerimui dėl nepastebėtos sunkios akių ligos nėra pagrindo. Jei atsitiko kas nors rimto, apie tai įspėja skausmas. Regos sutrikimai dažnai sukelia galvos skausmus, pykinimą ir kt. Tuomet nedelsiant reikia kreiptis į akių specialistą.
Ne vienas iš mūsų esame susidūrę su akių skausmu. Skausmą dažnai žmonės apibūdina kaip peršėjimą, akių pulsavimą, dilgčiojimą, deginimą ar kitokį nemalonų pojūtį aplink akis. Kartais net atrodo, kad akyje yra svetimkūnis.
Dažnai juntamą akių skausmą gali sukelti įtampa ar nuovargis, tačiau ne visada. Tai gali būti rimtos akių ligos požymis. Žinoma, kartais pakanka poilsio, gero miego ar daugiau pertraukų darbe ir tas nemalonus pojūtis praeina.
Skausmų priežastys įvairios: trauminiai arba uždegimo procesai, kontaktinių lęšių sukeltos problemos, kai netinkamai ar nehigieniškai nešiojami lęšiai, akių išsausėjimas.
Rimtesnės akių ligos yra ragenos paviršiaus pažeidimas, dekompensuota ūminė glaukoma, neuropatija, vokų uždegimai – blefaritai, miežiai. Akių skausmus dažnai sukelia ir sinusitas, galvos skausmai. Šiuos susirgimus dažnai lydi ir galvos skausmai bei sinusitas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei kalbame apie akių skausmą, sukeltą nuovargio, peršalimo, tai jis dažniausiai praeina savaime, tinkamai pailsėjus, išsigydžius peršalimą.
Sakoma, kad jei akių skausmas nepraeina per dvi dienas, vertėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą ir jis atliks visus reikiamus tyrimus.
Gydymo metodai gali būti specifiniai ir sudėtingi. Jie priklauso nuo skausmo priežasties ir ligos.
Svarbiausia suprasti, kas tą akių skausmą sukelia – ar tai ūmus, lėtinis dalykas, ar raudona šviesoforo spalva, perspėjanti apie sveikatos sutrikimą, kai jau reikia rimto gydymo.
Kalbant apie skausmą, sukeltą nuovargio, derėtų atrasti tinkamo poilsio metodą, drėkinti akis lašais.
Profilaktiškai naudoti akių gelius, tepalus, vitaminus – visa tai palengvina simptomus ir regeneruoja akies paviršių. Tai iš dalies gali apsaugoti ir nutolinti akių skausmus.
Nepriklausomai nuo metų laiko, derėtų drėkinti akis – naudoti akių lašus. Žmogui, nenešiojančiam lęšių ir turinčiam gerą regą, šaltuoju metų laiku patarčiau taip pat padrėkinti savo akis.
Nuo keturiasdešimties, neturintiems akių susirgimų, patarčiau kas dvejus metus būtinai apsilankyti pas akių specialistą, pasimatuoti intraokulinį akių spaudimą ir stebėti savo regą.
Taip pat patarčiau žiūrint pro langą uždengti vieną, po to kitą akį, nes būna situacijų, kai žmonės tokių pratimų nepadaro ir nepastebi, kad viena akis susilpnėjusi ir mato prasčiau.
Taip pat nereikėtų pamiršti mitybos, papildų, vitaminų, poilsio, nes visa tai stiprina organizmą ir atsispindi mūsų akyse.
Įžymybių bėdos
Holivudo žvaigždė Jennifer Aniston (51 m.) kenčia nuo sausų akių sindromo.
„Mano akys dažnai būna sausos, jaučiu peršėjimą ir dirglumą. Dažniausiai tuomet, kai skaitau ar esu lauke. Šie simptomai mane labai išvargino, dėl to kreipiausi į gydytoją. Jis nustatė sausų akių sindromą“, – viename interviu prisipažino kino aktorė, išgarsėjusi vaidmeniu situacijų komedijoje „Draugai“.
„Oskaro“, dviejų Auksinių gaublių laimėtoja amerikiečių aktorė Marisa Tomei (55 m.) buvo nustebusi, kai išgirdo diagnozę – sausų akių sindromas. Iki tol ji nežinojo, kad tai labai dažna liga, kurią galima greitai ir paprastai įveikti.
Jaunąjį Vokietijos aktorių ir modelį Luką Sauerį (29 m.) sausų akių sindromas vargina pavasarį ir žiemą. Pavasarį – dėl žiedadulkių, žiemą – dėl sauso oro ir šalčio. Jis sako, kad patikimiausia priemonė – specialūs akių lašai.
Akies junginės uždegimą – konjunktyvitą – kai kurios pramogų pasaulio įžymybės dažnai slepia po tamsiais akiniais. Bet kanadiečių popmuzikos atlikėjas Justinas Bieberis (26 m.) nevengė į instagramą kelti asmenukių, kuriose matyti patinęs akies vokas.
Vokietijos kino režisierė ir scenaristė Doris Dorrie (65 m.) TV studijoje visuomet būna su akiniais, nes jos akys labai jautrios šviesai.
Nemalonus akių uždegimas
Prie dažniausių ligų priklauso akies junginės uždegimas – konjunktyvitas. Akių paraudimas, peršėjimas ir ašarojimas – būdingi šio uždegimo požymiai. Akys dažnai jautriai reaguoja ir į šviesą, dėl to patinsta vokai.
Konjunktyvito sukėlėjų daug – bakterijos, virusai, alergija, per daug saulės šviesos, chloruotas plaukimo baseino vanduo, nuovargis ar skersvėjis. Bet akies junginės uždegimas gali būti ir gripo palydovas.
Stiprus abiejų akių peršėjimas ir deginimas dažnai byloja, kad tai – alerginė reakcija. Tokiu atveju padeda alergiją slopinantys akių lašai. Itin užkrečiami adenovirusai pirmiausia plinta pavasarį ir rudenį. Jie tvyro ne tik ore, bet ir perduodami žmogaus žmogui.
Užsikrėtimo galima išvengti, kai šeimos nariai šluostosi ne tuo pačiu rankšluosčiu ir vartoja ne tą patį kremą. Be to, rankas reikia dažnai plauti, nes virusai labai ilgai išsilaiko ant durų rankenų ar viešojo transporto ranktūrių.
Bakterinę infekciją specialistai pataria iš pradžių gydyti dirbtinėmis ašaromis. Akių lašai su kitais priedais, pavyzdžiui, akišveitėmis (džioveklinių šeimos augalų gentis), nebūtini. Paraudimas dingsta, nes kraujagyslės susitraukia, bet negalavimas dažnai vėl pasikartoja dar stipriau. Pūlinga sekrecija, per naktį suklijuojanti vokus, – infekcijos požymis. Tuomet būtina kreiptis į akių ligų specialistą. Ir tik vėliau reikalingas gydymas lengvaisiais antibiotikais.
Spuogą primenanti infekcija
Miežis – bakterinė infekcija, dėl kurios ant voko krašto atsiranda skausmingas patinęs mazgelis. Po poros dienų susiformuoja geltona viršūnėlė – tokia kaip odos spuogo. Po 5–7 dienų miežis pratrūksta, pūliai išteka. Tai – išorinis miežis.
Net ir negydomas jis nekenkia regėjimui ir nebūna jokių pasekmių. Nors išorinis miežis nėra labai pavojingas, gydyti jį reikia. Yra daug laiko patikrintų priemonių. Pavyzdžiui, užplikytų vaistinių ramunėlių kompresai – pūlinys greičiau pratrūksta, susilpnėja skausmas. Tuomet jau būtini specialūs gydomieji lašai ar tepalai, kuriuos skiria gydytojas.
Pūlinio jokiu būdu negalima spausti kaip spuogo – infekcija gali patekti į kraują.
Specialistų teigimu, jei miežis dar išlieka po dviejų trijų dienų, geriau kreiptis į akių specialistą. Užsienio medikai teikia pirmenybę tepalui su veikliąja medžiaga – antibiotiku tetraciklinu.
Kai kuriais atvejais po gydymo lieka baltas taškelis, bet nerimauti dėl to neverta. Tai veikiau optinė dėmė, kurią galima greitai pašalinti per maždaug penkias minutes trunkančią operaciją. Jos metu taikoma vietinė nejautra.
Vidinis miežis išauga vidinėje voko pusėje užsikimšus liaukai, gaminančiai riebalus, kurie reikalingi, kad neišdžiūtų ašaros. Šis miežio tipas praeina savaime, bet kartais jį reikia prapjauti ir nusausinti.
