Duomenys rodo, jog, nepaisant to, kad nemaža dalis žmonių – beveik 64 proc. respondentų – nurodo palankiai vertinantys vakcinas, vienomis jie yra linkę skiepytis labiau nei kitomis. Pavyzdžiui, tik kiek daugiau nei 16 proc. apklaustųjų ketino skiepytis atnaujinta vakcina nuo COVID-19 ligos, beveik 27 proc. respondentų – nuo gripo prieš naująjį jo sezoną, tačiau, pavyzdžiui, vakcinomis, rekomenduojamomis prieš keliones yra linkę pasiskiepyti beveik 45 proc.
Anot visuomenės sveikatos specialistų, didžiausią susirūpinimą šiuo metu kelia vaikų vakcinacijos apimtys, bene labiausiai – skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR vakcina) tendencijos – pernai skiepijimo apimtys šia vakcina 2 m. amžiaus vaikų grupėje Lietuvoje sumenko dar dviem procentais, lyginant su 2021 m., ir siekė 86,46 proc.
„Turime labai aiškius signalus, kad ligos, valdomos, kurias buvome užmiršę, labai greitai gali ir vėl priminti apie save, jei neišlaikysime rekomenduotinų skiepijimo tempų, tai yra, jei tėvai rinksis neskiepyti savo vaikų.
Kad situacija nėra palanki, rodo ir mūsų atliktos apklausos duomenys – vos 6 proc. apklaustųjų, auginančių vaikus, teisingai nurodė, kad nuo 14 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, o apskritai tik beveik 63 proc. apklaustųjų sutinka, kad jų vaikai būtų skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių“, – sako NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
NVSC Vilniaus departamento apklausa parodė, kad tik 77 proc. apklausos dalyvių, šiuo metu auginančių vaikus, sutinka savo vaiką skiepyti visomis arba bent dalimi vakcinų.
2022 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl vaikų skiepijimo (2022 m. šalies gyventojų nuomonės tyrimas) atskleidė kur kas geresnius rezultatus – 91 proc. visų apklaustųjų ketino skiepyti arba skiepijo savo vaikus.
Remiantis NVSC Vilniaus departamento apklausos duomenimis, priežastys, kodėl atsisakoma skiepyti vaikus, yra baimė dėl vakcinos sukeliamo šalutinio poveikio – taip teigė 70 proc. apklaustųjų, 42 proc. paminėjo, jog nėra pakankamai duomenų apie vakcinos saugumą, beveik 45 proc. nurodė, jog baiminasi, kad skiepai susilpnins vaiko imuninę sistemą, taip pat beveik 42 proc. respondentų mano, kad vaikai ligomis turėtų persirgti natūraliai.
2022 m. šalies gyventojų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad pagrindinės priežastys neskiepyti vaiko yra baimė dėl galimo šalutinio skiepų poveikio (56 proc.), patikimos informacijos apie vakcinas trūkumas (48 proc.), netikėjimas vakcinų veiksmingumu (39 proc.). Kitos rečiau įvardijamos priežastys buvo manymas, kad vaikui užsikrėsti rizikos nėra arba ji labai maža (15 proc.), taip patarė jų aplinkos žmonės (9 proc.), taip patarė sveikatos priežiūros specialistas (8 proc.).
NVSC atliktame tyrime, respondentų buvo prašoma nurodyti, kuriais šaltiniais remiantis jie priima sprendimą skiepytis. Didžioji dalis respondentų pažymėjo, kad remiasi oficialiais šaltiniais, t. y., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, NVSC ir kitais tinklalapiais. 2022 m. šalies gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai (77 proc.) tyrimo dalyvių informaciją apie skiepus gauna iš sveikatos priežiūros specialistų, 27 proc. – iš interneto portalų, 23 proc. – iš draugų, šeimos, 18 proc. – iš televizijos, 13 proc. – iš spaudos, 12 proc. – iš socialinių tinklų, 10 proc. – iš kolegų ir kitų pažįstamų.
NVSC primena, kad Lietuvoje valstybės lėšomis vaikai nemokamai skiepijami nuo 14-os užkrečiamųjų ligų pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, hepatito B, pneumokokinės, meningokokinės, Haemophilus influenzae B tipo infekcijų, nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės infekcijos.
Savo ruožtu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja paskiepyti bent 90 proc. vaikų, o nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės – 95 proc. Lietuvoje tokios skiepijimo apimtys buvo pasiektos iki 2010 m., tačiau vėliau kasmet mažėjo.
NVSC primena, kad visais atvejais dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Taip pat specialistai atkreipia dėmesį, kad bendros žmonių žinios apie vakcinaciją nėra pakankamos. Pavyzdžiui, tik kiek daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų nurodė, kad kasmet reikia skiepytis nuo gripo, kadangi kiekvienais metais cirkuliuoja vis kitas gripo virusas.
Taip pat tik apie 70 proc. respondentų teisingai nurodė, kas yra kolektyvinis imunitetas, t. y. kuomet pakankama dalis žmonių populiacijoje turi imunitetą nuo tam tikros užkrečiamosios ligos. „Kolektyvinis imunitetas gali apsaugoti gyventojus, kuriems dėl vienų ar kitų fiziologinių priežasčių po skiepijimo susidaro silpnas imunitetas, arba tuos, kurie dėl, pavyzdžiui, tam tikrų sveikatos būklių negali būti skiepijami“, – primena užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai.
Apklausa vykdyta liepos 4 d. – rugpjūčio 31 d. Anketą sudarė 5 bendrieji ir 24 tiksliniai klausimai.
