1 mitas: skiepais negalima pasitikėti, nes jie eksperimentiniai ir buvo per greitai sukurti.
Ši sąmokslo teorija, anot gydytojos, yra mitas. „Visa laimė, jog skiepai buvo sukurti taip greitai. Didžiausia viltis ir buvo, kad pandemiją padės įveikti skiepai, nes vaistams sukurti reikia daugiau laiko. Technologijos, panaudotos vakcinoms nuo koronaviruso infekcijos, pasaulyje egzistavo ir iki pandemijos, tad eksperimentu skiepų nepavadinsi. Technologija jau buvo sukurta, klinikiniai tyrimai atlikti, jie pasitvirtino – vakcinų efektyvumas apsaugant nuo ligos – daugiau kaip 90 proc.
Vakcinos buvo sukurtos dar 2021 metais, jomis skiepijo milijonus žmonių, nepaisant to, ir toliau buvo renkami duomenys, kokie šalutiniai reiškiniai, koks jų efektyvumas. Kaip galima vadinti eksperimentu patvirtintą efektyvią vakciną?“ – svarstė medikė.
2 mitas: vakcinos nuo koronaviruso gali sukelti nevaisingumą.
Pasak medikės, tai visiškai nesusiję dalykai. Bet kuri naudojama vakcina mūsų organizme sukelia imuninį atsaką, kuris niekaip nesusijęs su reprodukcine funkcija. Patvirtinta, jog persirgus COVID-19, gali sutrikti erekcija, menstruacijų ciklas – nukentėti moterų arba vyrų reprodukcinė sistema. Viena iš sunkiausių pasekmių, kas gali nutikti besilaukiančiai moteriai – prasidėti priešlaikinis gimdymas. Jeigu susergama ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, pasekmės būna labai sunkios. Susirgti COVID-19 arba gripu nėštumo metu – didžiulis iššūkis organizmui, dėl to nėščioms moterims rekomenduojama skiepytis bet kuriame nėštumo trimestre.
3 mitas: pasiskiepiję praranda natūralų imunitetą, kovoti su bet kuriuo kitu virusu ir tampa mutacijų rezervuarais.
„Net sunku suprasti, kaip sukuriamos tokios sąmokslo teorijos. Įgimtą imunitetą turime nuo vaikystės, jį puoselėjame: vieni grūdinasi, kiti vaikšto gryname ore ir pan. Mūsų imunitetas tikrai negali susilpnėti nuo vakcinų“, – paaiškino gydytoja.
4 mitas: geriau natūraliai persirgti, nes toks imunitetas bus geresnis nei nuo vakcinų.
Koronavirusas gali sukelti sunkią ligą ar mirtį. Po COVID-19 infekcijos galite turėti ilgalaikių sveikatos problemų – patirti pokovidinį sindromą. Apsaugos lygis, kurį žmonės gauna nuo COVID-19 infekcijos, gali skirtis priklausomai nuo to, lengva ar sunki buvo jų liga, kiek praėjo laiko nuo užsikrėtimo ir nuo asmens amžiaus.
„Vakcinacija nuo COVID-19 gali suteikti papildomą apsaugą žmonėms, kurie jau sirgo COVID-19. Skiepijimas sukelia labiau nuspėjamą imuninį atsaką nei persirgus COVID-19 liga.
Tad vakcinacija išlieka geriausia apsauga nuo gydymosi ligoninėje ir mirties, susijusios su COVID-19 liga, bei sumažina tikimybę patirti pokovidinio sindromo poveikį, kuris gali trukti ilgesnį laiką“, – paaiškino J.Dūdienė.
5 mitas: virusas pakerta tik vyresnio amžiaus žmonės.
COVID-19, pasak šeimos gydytojos, serga ir vidutinio amžiaus, ir jauni žmonės, galbūt, pastarieji lengviau, jaučia mažiau simptomų, kartais serga besimptome forma. Vyresniam žmogui – didesnė rizika susirgti sunkesne COVID-19 forma.
6 mitas: kaukės neapsaugo nuo koronaviruso.
Veido kaukės apsaugo, nes jos yra barjeras. „Jei bet kokia infekcija sergantis žmogus čiaudės, ar kosės, jis paskleis virusą metro ar pusantro metro atstumu, jei garsiai kalbės ar dainuos – dar tolimesniu atstumu. Jei turi barjerą priešais save, tiesiog nepaskleidi viruso. Pačiam žmogui apsisaugoti paprasta medicininė kaukė padeda mažiau, efektyviau saugo respiratorius“, – komentavo gydytoja.
7 mitas: COVID-19 – tas pats, kas gripas.
Tai – dvi skirtingos infekcijos. Jas galima palyginti nebent tiek, kad kai kurie žmonės jaučia panašius simptomus. „Galima sakyti, jog gripas ir COVID-19 yra panašius simptomus sukeliančios infekcijos, skirtinga tai, kokias pasekmes ir komplikacijas jos sukelia. Jei kalbame apie gripo komplikacijas, dažnai girdime plaučių uždegimą, širdies raumens pakenkimą, galbūt, meningitą.
COVID-19 liga gali pakenkti ne tik plaučiams, kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemoms, bet ir kitiems organams, įskaitant smegenis ir žarnyną.
Dalis COVID-19 susirgusių žmonių patiria pokovidinį sindromą, kuris apibrėžiamas kaip naujų simptomų, trunkančių mažiausiai 2 mėnesius, atsiradimas be jokio kito paaiškinimo praėjus 3 mėnesiams po pirminės SARS-CoV-2 infekcijos.
Be bendrųjų simptomų, šiems asmenims gali pasireikšti psichikos sutrikimai, tokie kaip nerimas, depresija, nemiga, ar nervų sistemos pažeidimai, tokie kaip mąstymo ir pažinimo funkcijų sutrikimas. Tie, kurie serga sunkia COVID-19 infekcija, gydomi ligoninėje, net iki 30 proc. pacientų patiria giliųjų venų trombozę, plaučių tromboemboliją. Šios būklės – labai sunkios: sutrinka kraujo krešėjimo sistema, kartais ligonių nepavyksta išgelbėti. Mirtingumas nuo COVID-19 infekcijos tikrai didesnis nei nuo gripo“, – sakė J.Dūdienė.
Akivaizdu, jog COVID-19 apipintas mintais ir sąmokslo teorijomis, todėl svarbu išlikti sąmoningiems ir pasitikėti moksliniais tyrimais ir klinikine praktika patikrinta informacija.
