Atsigręžiama į psichikos sveikatą
Pasaulinei pacientų saugos dienai paminėti surengtoje spaudos konferencijoje Sveikatos apsaugos ministro patarėja dr. Simona Bieliūnė pristatė, kaip ministerijai sekasi vykdyti Darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų veiksmų planą.
Patarėja pabrėžė, kad būtent psichologinė gerovė ir psichikos sveikata yra ta tema, kuria po pandemijos yra kalbama itin dažnai, o šie faktoriai labai svarbūs medikų darbe.
„Ši tema turi daug negatyvių faktų. Mediko darbas yra susijęs su labai dideliais streso lygiais ir kitais veiksniais, kurie padidina riziką susidurti su psichikos sveikatos sunkumais.
Medikų bendruomenė dirbdama turi sulaukti palaikymo. Tas rūpestis jų psichologine gerove nėra vien tik valstybės, vien tik ligoninės ar vien tik pačių darbuotojų klausimas. Visada, kai kalbame šita tema, norisi pasakyti, kad visi mes esame atsakingi“, – kalbėjo S.Bieliūnė.
Pristatydama ministerijos nuveiktus darbus, ministro patarėja pasakojo, kad bandoma atsigręžti ne tik į jau dirbančių medikų psichologinę sveikatą, tačiau ir vykdyti prevenciją būsimiesiems šio sektoriaus darbuotojams. S.Bieliūnė minėjo, kad tik laiko klausimas, kuomet šios temos atsiras medicinos krypčių studijų programose.
„Per šiuos metus pirmiausia pradėjom kalbėti su universitetais, su dėstytojais, studentų ir specialistų asociacijomis apie medikų rengimą. Jau susitarėme, kad tokios temos, kaip psichologinis raštingumas, psichologinis atsparumas, socialinės-emocinės kompetencijos, turi atsirasti studijų programose“, – sakė ji.
Kita labai svarbi sritis, kurioje sprendimų ieškojo Sveikatos apsaugos ministerija, yra smurtas medicinos įstaigose.
„Medikai, asociacijos, specialistai ir psichologai vieningai kalbėjo apie tai, kaip eiti link tokios politikos, kuri būtų ne popierinė, o iš tikrųjų būtų veikianti. Kartu su specialistais jau turime sutarimą, kokie bendri principai turi galioti, ką turi kiekviena gydymo įstaiga turėti tam, kad būtų užtikrinta smurto prevencija ir intervencija.
Turi būti labai aišku, ką mes darome, kad smurto situacijų išvengtume, ką darome, kai toks atvejis atsitinka ir ką darome, kad padėtume tai situacijai ne blogėti, o iš tiesų suteikti pagalbą tiek tam, kuris nukentėjo, tiek tam, kuris smurtavo. Ne smerkdami, o žiūrėdami, kaip į pagalbos prizmę“, – pabrėžė sveikatos ministro patarėja.
S.Bieliūnė pasakojo, kad per metus nuo veiksmų plano vykdymo pradžios jau buvo vykdomas bandomasis projektas tam, kad būtų stebima, kaip šios prevencinės priemonės veikia didelėse sveikatos priežiūros įstaigose. Ji pridūrė, kad jau yra kuriamas projektas, kuris vėliau veiks kaip rekomendacija visoms sveikatos įstaigoms.
Žmogiškasis faktorius slepia daugybę problemų
Spaudos konferencijoje Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius kalbėjo, kad frazė „Klysti žmogiška“, nuo kurios prasidėjo pacientų saugos judėjimas, šiandien nėra pats tinkamiausias šūkis medikų darbui. Anot jo, kiekviena mediko klaida gali kainuoti žmogaus gyvybę, todėl į tai reikia žiūrėti su ypatingu dėmesiu.
„Mediko darbe mes turime būti maksimaliai susikaupę kiekvieną dieną, kiekvieną buvimo su pacientu minutę. (...)
Mes iš esmės klysti negalime. Taip, gyvenime visko nutinka, bet (...) mediko profesija yra tokia, kad mes klaidų toleruoti negalime“, – sakė jis.
Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė teigė, kad dažniausiai kaip pagrindinė klaidų priežastis yra įvardijamas žmogiškasis faktorius, tačiau už jo slypi daugybė skirtingų veiksnių.
„Labai paprasta pasakyti, kad klaida nutiko dėl žmogiškojo faktoriaus. Juk ir Černobylio elektrinės katastrofa nutiko dėl žmogiškojo faktoriaus. Tačiau po šiuo apibrėžimu slepiasi nuovargis, neišsimiegojimas, psichoemocinė sveikata, problemos darbuotojų namuose, psichologinis smurtas darbe, mobingas, dideli pacientų srautai, darbo krūvis.
Pasakydami apie tai, kad kažką lėmė žmogiškasis faktorius, mes turime begalę dalykų, į kuriuos turime atkreipti dėmesį ir kuriuos turime spręsti“, – tikino gydytoja.
R.Jurkevičius taip pat paminėjo, kad įvykus klaidai labai svarbu atsigręžti ir į ją padariusio mediko būseną, kaip jis jaučiasi ir kaip jam reikia dirbti toliau. Jam antrinusi V.Traškaitė-Juškevičienė sakė, kad net ir turint omenyje visas problemas, kurios gali kamuoti mediką, jis vis tiek stengiasi suteikti pačias kokybiškiausias paslaugas pacientui, o paslaugų kokybę dar labiau pagerintų gera medikų savijauta.
„Jeigu visi jaustumėmės saugiai, pailsėję, gerai nusiteikę, galime tik pagalvoti, kokie saugūs būtų mūsų pacientai“, – sakė ji.
