Tiesa, daugiau duomenų institucija apie šias koronaviruso aukas nepateikia. Įrašus apie vaikų mirtis nuo šios ligos Statistikos departamentas traktuoja kaip itin jautrius, todėl daugiau duomenų, pavyzdžiui, kokioje šalies savivaldybėje buvo registruoti mirusieji, institucija nepateikia.
Viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje fiksuotos jau penkios jaunesnių nei 20 metų asmenų mirtys.
Pastarosiomis dienomis pagausėjimo pranešimų apie jaunesnio amžiaus COVID-19 aukas, jų daugiau nei ankstesnėmis savaitėmis. Antai per šešių dienų laikotarpį nuo koronaviruso mirė ne tik du minėti vaikai, bet ir keturi 30-39 m. amžiaus grupei priklausę asmenys.
Vyras iš Varėnos rajono savivaldybės mirė praėjusį šeštadienį. Jis nuo COVID-19 ligos pasiskiepijęs nebuvo.
Antradienį koronavirusas pražudė klaipėdietę. Jauna moteris pasiskiepijusi taip pat nebuvo.
Trečiadienį mirė kitas 30-39 m. amžiaus pajūrio krašto gyventojas, kuris, kaip nurodo Statistikos departamentas, buvo pilnai pasiskiepijęs nuo COVID-19 ligos.
Galiausiai ketvirtadienį koronavirusas pareikalavo Vilniaus rajono savivaldybės gyvenusios jaunos moters gyvybės. Ji pasiskiepijusi nebuvo.
Viso nuo COVID-19 ligos mirę yra 60 30-39 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Tik 6 iš jų buvo pilnai pasiskiepiję, o visi likę – nevakcinuoti arba vakcinuoti nepilnai.
Kaip pažymi Statistikos departamentas, tarp pilnai paskiepytų, kurie mirė nuo COVID-19, labai dažnai patenka asmenys su imunosupresinėmis būklėmis, kuriems negalėjo susiformuoti pilnavertis specifinis imunitetas (limfocitinės leukemijos, organų transplantacijos, autoimuninės ligos).
Pavasarį – mirštamumo mažėjimas
Iki tol palaipsniui mažėjęs savaitinis COVID-19 mirčių skaičius vėl augti pradėjo sausio antroje pusėje, kai į ligonines imta guldyti vis daugiau omikron atmaina užsikrėtusių gyventojų.
Sausio 17-23 d. nuo koronaviruso Lietuvoje mirė 94 žmonės. Augęs mirštamumas piką pasiekė paskutino žiemos mėnesio pabaigoje. Vasario 21-27 d. – ligšiol mirtingiausia šių metų savaitė. Tuomet per 7 koronavirusas nusinešė beveik pusantro šimto (149) gyvybių.
Tačiau pirmosiomis kovo savaitėmis mirčių ėmė gana sparčiai mažėti. Kovo 7-13 d. COVID-19 liga nusinešė 100 šalies gyventojų gyvybių, o kovo 14-20 d. nuo koronaviruso mirė 91 žmogus (vidutiniškai per dieną 13 mirčių)
Tiesa, šios savaitės pirmoji pusėje vėl fiksuojamos kiek padidėjusio mirštamumo tendencijos. Per pirmąsias 3 šios savaitės dienas fiksuotas vidutiniškai 16,3 mirties.
I. Šimonytė: jei situacija neblogės, kaukių bus galima atsisakyti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad naujos koronaviruso atmainos jau ne kartą keitė Vyriausybės planus, tačiau ji viliasi, jog likusius ribojimus pavyks atšaukti jau artimiausiu metu.
„Kitos savaitės pradžioje vertinsime, kas vyks šią savaitę, bus diskusija ekspertų taryboje. Taip pat dėl apskritai bendresnio plano išėjimo iš pandeminio režimo į endeminį. Tada matysime, ar jau galime tuos sprendimus priimti, ar yra kažkokių neplanuotų pokyčių.
Su kovidu, man atrodo, per pastaruosius dvejus metus esame ne kartą matę, kad, kaip ten sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Atsitinka kažkokia netikėta ar nauja atmaina ir tenka tuos planus koreguoti. Tikiuosi, kad žmonės vis dar turi erdvės į tai žiūrėti supratingai“, – ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
Ji sakė, kad situacija ligoninėse išlieka stabili ir net nežymiai taisosi. Jeigu tokia padėtis išliks, kaukių dėvėjimo prievolė turėtų būti sušvelninta, kaip planuojama.
