„Vokietijoje formuojasi kritinė padėtis“, – sakė jis ir perspėjo, kad intensyviosios terapijos skyriai gali būti perpildyti, o vadinamos ilgosios COVID-19 atvejų gali padaugėti.
Šios šalies parlamente artimiausiu metu užgims diskusijos dėl privalomos vakcinacijos. Kaip skelbta, politikai klausimo svarstymo imsis dar šią savaitę, o apsispręsti dėl privalomos vakcinacijos Bundestagas turėtų jau balandžio pradžioje.
Tuo metu Lietuvoje epidemiologinė situacija išlieka stabili, vasario viduryje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė, kad pandemijos pikas jau įveiktas. Tuomet ir toliau fiksuotas atvejų mažėjimas, o kovą ėmė mažėti ir ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičius.
Tačiau padėtis nėra visai rami. Daugumoje Lietuvos savivaldybių sergamumas COVID-19 slopsta, tačiau beveik trečdalyje rajonų jau fiksuojamas atvejų augimas, rodo Statistikos departamento žemėlapis.
Profesorius: viruso neišvengs nei vienas mūsų
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas nurodė, kad sergamumo koronavirusu augimą dalyje Europos nulėmė ne tik kintančios infekcijos ypatybės, bet ir gyventojų elgsena.
„Tai tik parodo šitos infekcijos savybes, kurios ryškėjo ir anksčiau. Akivaizdu, kad imunitetas formuojasi, bet su laiku jis blėsta. Matome, kad žmonės užsikrečia ir antrą ir trečią kartą net per vieną sezoną.
Vos ne pandemijos pradžioje buvo išvada, kad reikia išmokti gyventi naujos realybės sąlygomis. Tai reiškia, kad reikia stengtis apsaugoti labiausiai pažeidžiamus žmones“, – lrytas.lt sakė S.Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad žmonės, kuriems nepavyksta išvengti susidūrimo su koronavirusu turėtų imtis priemonių (vakcinacija, veido kaukės, atstumų laikymasis ir kitų), sumažinančių galimą neigiamą ligos poveikį.
Kartu S.Čaplinskas pastebėjo, kad amžinas užsidarymas neįmanomas, tad, kaip ir buvo prognozuota, socialinio gyvenimo atlaisvinimai prisideda prie koronavirusinės infekcijos plitimo.
„Ir Lietuvos, ir užsienio ekspertai perspėjo, kad dar šį sezoną, atsivėrus socialiniam gyvenimui, susidūrimo su virusu, ko gero, neišvengsime nei vienas iš mūsų. <...> Deja, bet tie didelės rizikos žmonės, kurių nepavyks apsaugoti, gali patekti į ligoninę ir net į reanimacinę palatą.
Tą mes ir dabar matome. Tik sunkiai susergančiųjų dalis yra mažesnė, nes kad ir turima dalinė apsauga, priblėsęs imunitetas – tai vis tiek padeda bent iš dalies geriau atsilaikyti prieš ligą“, – aiškino S.Čaplinskas.
Privalomi skiepai – ne išeitis?
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ragino šalyje įvesti privalomus skiepus, tačiau planai parlamente priimti atitinkamą įstatymą buvo atidėti.
Ši iniciatyva tebėra prieštaringai vertinama, nes jai nepritaria net kai kurie jo trišalę koaliciją sudarančių partijų nariai.
Tuo metu ekspertai Lietuvoje papildomas vakcinacijos skatinimo priemones vertina atsargiai.
S.Čaplinskas pastebėjo, kad pakeisti susiformavusį dalies visuomenės narių tvirtą nusistatymą prieš skiepus nuo COVID-19, prie kurio atsiradimo prisidėjo ir Lietuvai nedraugiški informacijos kanalai.
„Jeigu yra toks (skiepų – aut. pastaba) atmetimas, tai vienu sakiniu pasakyti, kaip toliau vystyti komunikacijos vakcinacijos programas, nėra taip paprasta“, – sakė S.Čaplinskas.
Kartu jis pabrėžė, kad svarbiausia vakcinacijos kampanijos žinutė turėjo būti tai, kad siekiamybė yra ne pats skiepas, o jo suteikiama apsauga. Vakcinacija turėjo būti sąmoningas veiksmas, o žmogus turėjo aiškiai suprasti, kodėl renkasi pasiskiepyti.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė teigė nematanti didelės prasmės spausti žmones vakcinuotis, tačiau neatmetė galimybės, kad ateityje situacija pasikeis.
„Tai nereiškia, kad tas klausimas (vakcinacija – red. pastaba) neiškils rudenį. Nežinome, kas bus tada. Tą energiją, su kuria spaudžiama vakcinuotis, patarčiau pasitaupyti rudeniui.
Jeigu mes dabar bandytume vaizduoti, kad tai svarbu šiuo momentu, tai bijau, jog rudenį, kai tai bus labai svarbu, mūsų gali niekas ir nebeklausyti. Todėl gana neigiamai žiūriu į kitų šalių patirtį – privalomą visuotinį vakcinavimą Austrijoje“, – „Žinių radijui“ prieš kelias savaites sakė profesorė.
Ji taip sakė, kad vakcinacijos problema tebeegzistuoja rizikos grupėms, bet spaudimas skiepytis nebeturi prasmės, nes visi, kurie bent kiek abejojo, jau seniai vakcinavosi.
„Vadinasi, tas spaudimas dabar būtų adresuotas žmonėms, kurie ir prieš metus ir prieš pusmetį nenorėjo skiepytis“, – priemonių vakcinuotis netikslingumą pabrėžė A.Žvirblienė.
Lietuvoje – beveik tūkstantis aktyvių protrūkių
Šalyje šiuo metu fiksuoti – 999 aktyvūs COVID-19 protrūkiai, pirmadienį nurodė Statistikos departamentas. Daugiausia viruso židinių, kaip ir anksčiau, nustatoma ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Pirmadienį per parą nustatyta 5317 naujų COVID-19 atvejų, devyni žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 4508, antrą – 805, trečią – keturi žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1378 COVID-19 sergantys pacientai, maždaug septyniomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 63 iš jų – reanimacijoje.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 968,7 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė per 8,6 tūkst. žmonių.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 2197,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 48,8 procento.
