Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 3054 nauji COVID-19 užsikrėtimo atvejai. Pirmą kartą užsikrėtė 2565 žmonės, pakartotinai – 489. Nuo koronaviruso sukeltos ligos mirė dar 9 žmonės, iš jų 6 buvo nepaskiepyti arba paskiepyti tik iš dalies, rodo sekmadienį Statistikos departamento skelbiami duomenys.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 961 941 žmogus (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 946 955).
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 viruso sukelta liga pasiglemžė 8634 žmones. Praėjusią parą mirė po vieną 60-69, 70-79 ir 90-99 metų amžiaus grupėms priklausantį žmogų ir šeši 80-89 metų amžiaus grupei priklausantys asmenys.
Statistikos departamento sekmadienio duomenimis, paskutinių 7 dienų naujų pirminio užsikrėtimo atvejų vidurkis parai – 4277.
Naujų pirminių atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 2199,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 49,6 proc.
Iš viso šiuo metu koronaviruso sukelta liga serga 65 209 žmonės.
Per praėjusią parą paskiepyti iš viso 65 žmonės: pirmą skiepo dozę gavo 9, antrą – 12, o trečią, pastiprinamąją, – 44 asmenys.
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 101 žmogus, 64 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, niekam iš jų neprireikė taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 74 žmonės (kritinė riba – 240), iš jų 54 pacientai be vakcinų suteiktos apsaugos, tai yra neskiepyti arba nebaigę viso vakcinacijos kurso.
Iš viso užimtos 1317 COVID-19 gydymui skirtos lovos.
Praėjusią parą šalyje atlikta 6093 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 6 211 850. Taip pat per parą atlikta 759 antigeno ir 10 antikūnų tyrimų.
Koronavirusas pavasarį pasitrauks?
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė prognozavo, kad COVID-19 fronte pavasario ir vasaros mėnesiai turėtų būti ramūs, nes itin didelė Lietuvos gyventojų dalis įgijo imunitetą prieš COVID-19 infekciją, kas persirgę, kas pasiskiepiję, o kas buvo imunizuotas ir abiem būdais.
Tuo metu, ar koronavirusas grįš rudenį A.Žvirblienė tikino, negalinti prognozuoti. Tačiau esama situacija leidžia tikėtis, kad sunkiausias pandemijos laikas jau praeityje.
„Įgytas imunitetas sukurs tam tikrą atsparumo foną, kur tas virusas neturėtų būti toks pavojingas, kaip pandemijos pradžioje. Turimas imunitetas nebus nukreiptas prieš galimus naujus koronaviruso variantus, bet jis gerokai turėtų stabdyti jų plitimą“, – paaiškino profesorė.
Ji akcentavo, kad naujų atmainų atsiradimo tikimybė išlieka, nereikia pamiršti, kad koronavirusas plinta ir tarp gyvūnų.
„Pavyzdžiui, iš audinių gali peršokti naujas virusas žmonėms, mes to nežinome. Bet norėtusi to optimizmo ir tikėjimo <...> su omikron atmaina mes pasiekėme patį piką. Galbūt paradoksalu, kad mes turėjome 12 tūkst. atvejų per dieną ir sakėme, kad atėjo pandemijos pabaiga. Tačiau panašu, kad taip ir yra, visuotinis imunitetas veda į endemiją“, – aiškino A.Žvirblienė.
Ji patikino mananti, kad COVID-19 pandemijos pabaiga galėsime vadinti šiuos metus.
Medikai pasiruošę išvykti į Ukrainą
Dvi Lietuvos medikų grupės išvykti į karo draskomą Ukrainą jau yra pasiruošusios, tačiau šiuo metu laukiama tikslesnės informacijos iš kolegų šioje šalyje, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis.
„Medikai yra pasiruošę, apmokyti, priemonės – irgi. Būsime pasirengę išvykti, vos tik gausime žalią šviesą iš Ukrainos“, – šios savaitės pabaigoje BNS sakė SAM atstovas.
Jo teigimu, tikslus išvykimo laikas priklausys nuo ukrainiečių.
„Jei reikės, galėsime išvykti jau ir kitą savaitę“, – sakė M. Čiurlionis.
Vykti į Ukrainą suformuotos dvi medikų grupės po 12 žmonių. Ministerijos atstovo teigimu, viena grupė yra anesteziologinio, kita – traumatologinio profilio.
Šiems žmonėms bus mokami atlyginimai, priedai, dienpinigiai, suteikiama nakvynė.
