Baltu-raudonu automobiliu skubiosios pagalbos slaugos specialistė ir vairuotojas paramedikas vyko į iškvietimą, kuris, atrodė, nebuvo grėsmingas. Jie nevilkėjo specialių apsauginių kombinezonų.
Telefonu buvo pranešta, kad pacientei iš nosies bėga kraujas. Nuvykus paaiškėjo, kad ligonė dar ir karščiuoja.
„Pacientė nuo COVID-19 nepaskiepyta, bet jos giminaitė mums piktai draskė akis – įtikinėjo, kad ligonė nėra užsikrėtusi koronavirusu, nes neva neišeina iš namų.
Į ligoninę vykti atsisakė, kraujavimą sustabdėme namuose“, – paaiškino pas vyresnio amžiaus pacientę į namus vykę ukmergiškiai medikai.
Po kelių valandų dispečerė pranešė, kad gautas iškvietimas tuo pačiu adresu. Teko ruoštis tai pačiai brigadai, nes kiti ekipažai jau buvo gavę kitus iškvietimus.
Pacientę rado dar sunkesnės būklės. Nors giminaitė priešinosi, medikams pavyko ligonę nuvežti į priimamąjį. Giminaitė į ligoninę atskubėjo iš paskos. Ji filmavo ir kaltino greitosios pagalbos brigadą, neva tyčia įtarė koronavirusą.
„Kai kurie rėžia tiesiai šviesiai – neva COVID-19 diagnozę įtariame tik tam, kad gautume priedų prie atlyginimo“, – stebėjosi medikė, kurios spėjimą, kad karščiuojanti moteris yra užsikrėtusi koronavirusu, patvirtino ir ligoninėje atlikti tyrimai.
Nuo pandemijos pradžios greitosios pagalbos medikai įprato dirbti tarsi karo lauke. Jiems jau netrūksta apsaugos priemonių kaip iš pradžių, bet įtampa niekur nedingo.
„Nuo daugybės iškvietimų buvau perdegusi, jaučiau nuovargį, nenoriai ėjau į darbą“, – prisipažino ukmergiškė Jolanta Keburienė, kuri nutarė dirbti sumažintu krūviu, o kitu laiku perduoti patirtį kitiems.
Pastaruoju metu COVID-19 atvejų ir mirčių skaičiui kylant 49 metų medikė pasiryžusi vėl plušėti kaip anksčiau. Greitojoje pagalboje dirba ir J.Keburienės vyras bei dukra.
Dėl plintančios agresyvios COVID-19 delta atmainos šią rekordinę savaitę iškvietimų pas ligonius itin padaugėjo, prie kai kurių ligoninių nusidriekė automobilių eilės.
Spalio 19-ąją per parą buvo nustatyta 3616 COVID-19 atvejų ir 16 mirčių nuo šios ligos. Daugiau susirgimų nustatyta tik 2020 metų gruodžio 18-ąją – 3927 atvejai. Tada nuo COVID-19 mirė 46 žmonės.
Pasitiko graudžios raudos
Priešakinėse kovos su pandemiją linijose dirbantiems medikams lemtingi atvejai ilgam įsirėžia į atmintį ir kaskart primena, kokios svarbios yra minutės.
Apie vieną skaudžiausių patirčių negali ramiai kalbėti ir ukmergiškė J.Keburienė.
Iš Vilniaus įjungęs švyturėlius ir sireną Ukmergės link lėkė greitosios pagalbos automobilis. Jo vidus buvo ką tik išpurkštas chloro tirpalu, o į sostinę nuvežta koronavirusu užsikrėtusi pacientė perduota Santaros klinikų Infekcinių ligų centro medikams.
Skubiosios pagalbos slaugos specialistė žvilgtelėjo į spidometrą. Rodyklė buvo ties 170 kilometrų per valandą padala. Širdyje sukirbėjo baimė dėl saugumo kelyje, bet ji nieko nesakė paramedikui, kuris tvirtai laikė vairą.
Kartu medikė norėjo kuo greičiau nuvykti pas jauną dūstančią pacientę. Dispečerė ragino J.Keburienę ir vairuotoją paskubėti.
Į 35 metų pacientės butą medikai įbėgo rankose laikydami skubiosios pagalbos priemones. Juos pasitiko graudžios raudos. Buvo jau per vėlu.
Artimųjų priekaištai, kodėl medikai neatvyko anksčiau, maišėsi su apmaudu, bejėgiškumu.
28 metus greitojoje pagalboje dirbančios ir daug dramatiškų situacijų mačiusios J.Keburienės akyse tvenkėsi ašaros.
Šią savaitę ji toliau skubėjo pas sunkius ligonius. Jų akyse matė ir viltį, ir išgąstį.
„Mūsų krūviai dabar yra milžiniški, turime veikti žaibiškai, negalime ilgai svarstyti. Ligoniai į mus deda daug vilčių, nes gali nepakliūti į priėmimą, neprisiskambinti šeimos gydytojui ar mėnesius laukti eilėje pas kitą specialistą. Ligos, kurios buvo iki pandemijos, niekur nedingo. O mūsų pajėgų yra tiek pat.
Trūksta ne lovų ir ne automobilių, o medikų, kurie aptarnautų pacientus“, – kalbėjo J.Keburienė.
Kvietė į apklausą policijoje
Skaudžių išgyvenimų per pandemiją yra patyrę visi skubiosios pagalbos slaugytojai, paramedikai.
Tačiau vienai jų, ukmergiškei A.J. (pavardė redakcijai žinoma. – Aut.), teko itin sunki našta po to, kai bandė išplėšti iš mirties nagų COVID-19 sergančią pacientę.
Po kiek laiko medikę pasivijo priekaištai, ji vis dar gyvena slegiama nežinios.
„Galiu būti apkaltinta pacientės mirtimi, procesas dar nesibaigęs“, – „Lietuvos rytui“ prasitarė skubiosios pagalbos slaugytoja A.J.
Ukmergiškė – viena iš kelių greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, kuriems pandemijos pradžioje, 2020 metų kovo 20-ąją, itin sudėtingomis sąlygomis teko gaivinti 83 metų pacientę, bet ji galiausiai mirė. Tai buvo pirmoji mirtis šalyje nuo COVID-19.
Po to kai kuriems jų prireikė psichologo, o slaugytojai A.J. – ir advokato pagalbos. Šiemet ją į apklausą Vilniuje iškvietė sunkius nusikaltimus narpliojantis tyrėjas. Dėl gresiančių kaltinimų medikė, kuri teigė viską atlikusi tinkamai, jaučia apmaudą ir pyktį.
Tuo metu šalį sukaustė baimė dėl sparčiai plintančios infekcijos, bet valdininkai dar nebuvo parengę rekomendacijų.
Pirmą kartą vykdami pas pacientę į namus greitosios pagalbos medikai nežinojo, kad ji užsikrėtusi koronavirusu, tad nedėvėjo specialių apsaugos priemonių. Moteris buvo neseniai išleista iš ligoninės, bet vėl blogai pasijuto, karščiavo, o grįžti į ligoninę nenorėjo.
„Įspėjau pacientės giminaitę, kad tai gali būti koronavirusas, patariau būklei pablogėjus nedelsti, vėl kviesti pagalbą“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo medikė.
Antrą kartą vykdami pas tą pačią pacientę medikai užsivilko specialius kombinezonus. Pamatę jos būklę nutarė vežti į artimiausią ligoninę. Priėmimo skyriaus duris rado uždarytas iš vidaus, beldėsi.
Ligoninės medikai vėliau tvirtino, kad jiems reikėjo laiko pasiruošti.
Įtampa pjauna iš vidaus
„Aš beveik 20 metų dirbu greitojoje pagalboje. Dariau viską laikydamasi nurodymų – suteikiau pagalbą, yra išlikę visi įrašai. Mes neturėjome kokybiško defibriliatoriaus, tačiau padarėme viską, ką galėjome.
Vėliau auditoriai skaičiavo, kiek kartų buvo paspausta pacientės krūtinė. Bet kodėl niekam nerūpi, kokiomis sąlygomis tada dirbome?“ – stebėjosi medikė.
Pacientę teko nešti iki mašinos. Vežant mašinoje medikė prijungė lašelinę, suleido vaistų.
„Kai pacientę iškėlėme iš mašinos, ji kvėpavo, reagavo į mūsų žodžius. Į priėmimą mūsų neįleido. Teikdami pagalbą mes po apsaugos kostiumais buvome šlapi, akiniai aprasoję.
Man pikta dėl sistemos, kuri bando suversti kaltę tiems, kurie nepadarė nieko bloga, o vykdė pareigą rizikuodami savo, artimųjų sveikata.
Grįžusi į namus galėjau užkrėsti namiškius. Negana to, man dar tenka gintis nuo gresiančių nepagrįstų kaltinimų. Įtampa mane pjauna iš vidaus, bet, nepaisant to, dirbu toliau“, – „Lietuvos rytui“ šią savaitę kalbėjo medikė.
Emocijas stengiasi pamiršti
„Ką galėjome, tikrai padarėme. Prisimenu didžiulę įtampą, kuri tada tvyrojo. Visi bijojome, Priėmimo skyriaus darbuotojai buvo sutrikę, trūko apsaugos priemonių. Kai pacientę iškėlėme iš mašinos, ji dar tikrai buvo gyva.
Dabar darbas sustyguotas. Priėmimas apkrautas, pacientų vis daugėja, visi dirbame ranka rankon. O pandemijos pradžioje atrodė, kad pacientai – tik mūsų vienų problema“, – pirmąjį mirties nuo COVID-19 atvejį prisiminė ir Mindaugas Steponavičius.
Kai kalbėjomės, paramedikas po parą trukusio budėjimo jautėsi pavargęs: „Po sunkių budėjimų lieka daug emocijų, bet stengiuosi pamiršti. Kitaip negalėčiau toliau dirbti.“
Spalio 18-ąją ukmergiškiams teko vykti į 36 iškvietimus, kai kuriuos pacientus teko vežti į kitus miestus.
„Blogai, kai žmonės meluoja. Mums praneša, kad turi stuburo problemų, o nuvykus paaiškėja, kad kovidas. Jei iš anksto žinome, kad vyksime pas kovidinį pacientą, pasirengiame specialią vienkartinę aprangą.
Jį veždami į ligoninę įspėjame Priėmimo skyriaus darbuotojus, kad taip pat pasiruoštų. O jei žmonės mums meluoja, labai rizikuojame savo pačių sveikata“, – kalbėjo M.Steponavičius, kurio kolegė teikdama pagalbą buvo užsikrėtusi koronavirusu.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
