„Paskutines tris savaites COVID-19 situacija buvo gan stabili, tačiau nuo praeitos savaitės vidurio stebime stabiliai didėjančius hospitalizuojamų pacientų skaičius ir lovų užimtumas, deja, didėja“, – žurnalistams pirmadienį teigė V. Pečeliūnas.
„Šią savaitę jau, deja, teks lovų skaičių, skirtų COVID-19 pacientų gydymui, didinti ir reanimacijos skyriuose ir aktyvaus gydymo skyriuose“, – taip pat informavo jis.
Gydytojo teigimu, pagrindinė problema yra, kad didinant COVID-19 pacientams skirtus resursus atitinkamai kenčia ne COVID-19 pacientų gydymui skirti resursai.
„Mes galime atidaryti daug dar tų lovų, bet atitinkamai jau šiuo metu yra ta situacija, kai toliau didinant COVID lovų skaičių pradės kentėti ne COVID-19 pacientų gydymo galimybės“, – sakė V. Pečeliūnas.
„Iš pirmo žvilgsnio ta situacija nėra kritinė, bet apytiksliai 200-250 lovų yra tas kiekis, kur dar nedaro įtakos kitų paslaugų teikimui. Deja, situacija susiklostė tokia, kad užimta jau apie 80 proc. lovų ir atitinkamai srautas yra toks, kad neabejojame, jog tų lovų poreikis COVID pacientams gydyti tikrai išaugs“, – taip pat akcentavo jis.
V. Pečeliūno teigimu, didžioji dalis Santaros klinikose hospitalizuotų pacientų yra neskiepyti. Vis dėlto, pasak jo, pastaruoju metu atsiranda ir vakcinuotų pacientų, kuriuos prireikia hospitalizuoti.
„Bet vėlgi, jeigu vertintume, tuos pacientus, kurie guli reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje, turime duomenis jau už rugpjūčio mėnesį, tai iš 27 pacientų, kurie per rugpjūčio mėnesį buvo paguldyti, pilną vakcinacijos kursą yra gavęs tik vienas pacientas“, – atkreipė dėmesį jis.
Gydytojas taip pažymėjo, kad vasaros laikotarpiu buvo pastebėta aiški tendencija, kad hospitalizuojami vis jaunesni pacientai.
„Jeigu vėl pažvelgtume į reanimacinių pacientų duomenis, tai pusė pacientų, kurie gydėsi reanimacijoje, buvo jaunesni nei 61 metų amžiaus ir 30 proc. buvo jaunesni nei 50 metų amžiaus. Tarp tų jaunesnių kaip 50 metų pacientų tik vienas turėjo rimtų gretutinių ligų“, – teigė V. Pečeliūnas.
„Vadinasi, net ir santykinai jauni pacientai, nesergantys kažkokiomis sunkiomis ligomis, jeigu jie neskiepyti, jie tikrai turi ženklią riziką patekti ir į reanimacijos skyrių“, – pridūrė jis.
Riesta ir Kaune
Kauno regione didinamas COVID-19 lovų skaičius – 15 papildomų lovų su deguonimi, kurio prireikia aštuoniems iš dešimties pacientų, pirmadienį informuoja Kauno klinikos.
„Apie 80 proc. naujų pacientų reikalinga deguonies terapija. Į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių per parą vidutiniškai paguldomi du pacientai, sergantys COVID-19 liga, tuo tarpu prieš mėnesį kartą per savaitę tekdavo paguldyti po vieną pacientą“, – sako Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas doc. Vaidotas Gurskis.
Pasak jo, daugiau kaip pusei pacientų prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.
„Šiuo metu 50-60 proc. pacientų tenka pritaikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Kitais atvejais pakanka didelės tėkmės deguonies terapijos ir neinvazinės plaučių ventiliacijos metodo“, – teigia medikas.
Papildomos COVID-19 lovos atsiras LSMU Kauno ligoninėje. Iš viso Kauno regione šiems pacientams skirtos 173 lovos su deguonies tiekimu ir 20 reanimacijos lovų.
V. Gurskio teigimu, kad Kauno regiono gydymo įstaigose pacientų srautas didėja nuo liepos 23 dienos.
Pastarąją savaitę vidutiniškai per parą stacionariniam gydymui su deguonies tiekimo galimybe atvyksta 12 pacientų, kai ankstesnėmis savaitėmis vidutiniškai atvykdavo nuo dviejų iki 10 pacientų.
Regiono ligoninėse esančių stacionaro lovų su deguonies tiekimu užimtumas siekia 60 proc. (104 iš 173 lovų). Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose užimta pusė – 10 lovų iš 20.
Tolesnis lovų skaičiaus didinimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos ir nuo atvykstančių bei išvykstančių pacientų srauto. Šiuos duomenis Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupė peržiūri ir analizuoja reguliariai, ir atsižvelgdama į juos, priima atitinkamus sprendimus.
