Ši ir kita aktuali informacija naujienų portalo lrytas.lt parengtoje atmintinėje su Vilniaus universiteto profesorės Aurelijos Žvirblienės patarimais.
Ką žinoti persirgusiems ir gavusiems teigiamą PGR tyrimo rezultatą?
Apribojimai. Viena vakcinos doze pasiskiepiję persirgusieji švelnesnėmis karantino sąlygomis su galimybių pasu galės naudotis neribotą laiką, tačiau nuo skiepo turės praeiti dvi savaitės.
Vakcina. Persirgę žmonės viena doze būtų skiepijami „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, išskyrus atvejus, kai praėjus mažiausiai trims savaitėms po persirgimo atliktas antikūnų testas yra neigiamas, arba gydytojo sprendimu asmenis, kuriems taikomas sisteminis imunosupresinis gydymas ar yra nustatytas imunodeficitinis sutrikimas. Tuomet šie žmonės būtų skiepijami dviem dozėmis.
Persirgusieji taip pat galėtų gauti dvi „AstraZeneca“ vakcinos dozes arba vieną „Johnson & Johnson“ dozę, kuria ir įprastai skiepijama viena doze.
Kada skiepytis? Persirgusieji vakcinuojami praėjus 180 dienų po COVID-19 ligos patvirtinimo, išskyrus tai atvejais, kai mažiausiai trim savaitėms po persirgimo atliktas serologinis tyrimas parodė, kad antikūnų susidarė nepakankamai.
Ar darytis antikūnų tyrimą? „Antikūnų tyrimą darytis nebūtina ir po persirgimo pusę metų galima jaustis ramiai. Tokia būtų bendra rekomendacija“, – lrytas.lt paaiškino A.Žvirblienė. Pasak jos, jeigu praėjus pusei metų po persirgimo atlikta antikūnų tyrimas rodo, kad turima apsauga kelias dešimtis kartų viršija slenktinę reikšmę, su skiepais skubėti nereikėtų. Galima ir dar palaukti.
„Jeigu slenkstinė reikšmė yra 1, o jūsų testas rodo 30, tai dar labai aukštas antikūnų lygis. Skiepytis nėra ko. Jeigu testas parodo, pavyzdžiui, 1,2, – tai slenkstinė reikšmė arti, skiepytis jau reikėtų“, – patarė profesorė.
Šalutinės reakcijos. Persirgęs žmogus gali tikėtis stipresnės šalutinės reakcijos į vakciną nei tas, kuris skiepijosi prieš tai nesirgęs.
Dėl ko reikia pasitarti su gydytoju? Jeigu kyla neaiškumų dėl skiepijimosi ir imuniteto susidarymo, A.Žvirblienė pataria pasitarti su šeimos gydytoju. „Gali būti kažkokių lėtinių ligų, gali būti, kad vartojami vaistai slopina imunitetą. Todėl antikūnų testą pasidaręs žmogus gali nežinoti, kaip interpretuoti to testo rezultatus. Tokiais atvejais geriau pasitarti su mediku“, – patarė profesorė.
Viena dozė. A.Žvirblienė sprendimą Vyriausybės persirgusius viena doze vadino sveikintinu. „Tai teisingas, mokslu pagrįstas sprendimas“, – sakė ji.
Ką žinoti tiems, kurie, ko gero, persirgo, bet neturi teigiamo PGR tyrimo rezultato?
Vakcina. Ne paslaptis, kad dalis COVID-19 liga persirgusių žmonių neturi teigiamo PGR testo rezultato, susirgimą tik įtarė arba susivokę persirgę tik tada, kai smalsumo vedini atliko antikūnų tyrimą. Nepaisant to, jiems taikoma pilna vakcinacijos schema. T.y. jie skiepijami dviem „Pfizer“, „Moderna“ arba „AstraZeneca“ vakcinos dozėmis arba viena „Johnson & Johnson“ doze.
Apribojimai. Švelnesnėmis karantino sąlygomis su galimybių pasu galės naudotis neribotą laiką naudotis galima praėjus 1 savaitei po „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, praėjus 2 savaitėms po „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo arba praėjus 4 savaitėms po „Vaxzevria“ pirmosios vakcinos dozės suleidimo, bet ne ilgiau kaip praėjus 13 savaičių iki antrosios vakcinos dozės. Taip pat iš karto po antrosios dozės.
Šalutinės reakcijos. Persirgęs ir dviems vakcinos dozėmis besiskiepijantis asmuo gali tikėtis stipresnių šalutinių reakcijų, ypač į antrą skiepo dozę. Šalutines reakcijų riziką sumažinti gali savalaikis skiepijamasis.
Kada skiepytis? A.Žvirblienė žmonėms, kurie įtaria persirgę koronavirusine infekcija, patarė neskubėti skiepytis. Pirmiaus vertėtų atlikti antikūnų tyrimą. „Tokiam žmogui, kuris jautė ligos simptomus patarčiau pasidaryti serologinį tyrimą. Buvę simptomai ir po kelių mėnesių atliktas serologinis tyrimas rodo persirgimą“, – patarė profesorė.
Ji teigė nesuprantanti perdėto noro po persirgimo skiepytis anksčiau nei derėtų. „Stebiuosi girdėdama atvejus, kai praėjo du mėnesiai po ligos, o žmogus eina ir skiepijasi. Iš kur atsiranda entuziazmas eiti skiepytis tada, kada nereikia? Tai nėra teisingas pasirinkimas. Jeigu žmogus eis skiepytis išlaukęs tuos pusę metų, tikėtina, kad nepageidaujamų reakcijų bus mažiau, jos bus tokios pat kaip ir nepersirgusiam žmogui“, – patarė A.Žvirblienė.
Profesorė asmenims, kurie neturi teigiamo PGR tyrimo rezultato, bet serologinis tyrimas parodė persirgimo faktą, neskubinti vakcinacijos galimybių paso, ar švelnesnių apribojimų vardan. „Jeigu antikūnų tyrimas rodo teigiamą rezultatą, tegul žmogus išlaukia šešis mėnesius ir tada pasiskiepija“, – pridūrė ji.