„Tai yra anksčiausias ir labiausiai optimistinis terminas“, – penktadienį surengtos nuotolinės spaudos konferencijos metu sakė Valstybinės vaistų kontrolės viršininkas (VVKT) Gytis Andrulionis ir pridūrė, kad pirmosios siuntos „bus labiau simboliniai kiekiai“.
Lietuva perka 700 tūkst. „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių. Visą šį kiekį kompanija yra įsipareigojusi pristatyti iki metų pabaigos, bet, kaip pažymi G.Andrulionis, skiepas patvirtintas kiek vėliau, nei planuota, tad ir šis terminas gali būti pratęstas.
„Ši vakcina išskirtinė tuo, kad jai laikyti pakanka 2-8 laipsnių pagal Celsijų temperatūros. Tai yra pirmoji vakcina, kuria skiepijant pakanka vienos dozės.
„Tai adenoviruso formos vakcina išbandyta labai didelės apimties klinikiniuose tyrimuose“, – apie naująjį skiepą kalbėjo G.Andrulionis.
Kokių šalutinių reakcijų tikėtis?
VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja Simona Stankevičiūtė paaiškino, kad vakcina savo veikimo technologija yra artimesnė „AstraZeneca“ skiepui, nei kitoms Lietuvoje jau patvirtintoms vakcinoms nuo COVID-19 bei patikino, kad pats skiepas ligos sukelti negali.
„Noriu pabrėžti kad vakcinoje esantį adenoviruso vektorių reikėtų suprasti kaip pernešėją, tarpyklę, kurioje įdėta genetinė spyglio baltymo viruso informacija. Tas adenovirusas, kuris normaliai sukelia slogą ir kitus peršalimo simptomus, tikrai negali sukelti ligos pasiskiepijus, todėl, kad jis yra pakeistas genetiškai.
Žinoma, vakcina negali sukelti ir koronavirusinės infekcijos dėl to, kad joje nėra viso viruso, kuris būtinas užsikrėtimui atsirasti. Joje yra tik žinutė apie spyglio baltymą“, – dėstė S.Stankevičiūtė.
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė sakė, kad „Johnson & Johnson“ skiepo sukeliamas šalutinis poveikis panašiausias į „AstraZeneca“ vakcinos.
Pasak jos, pasiskiepijęs žmogus gali patirti injekcijos vietos, galvos skausmus, nuovargį, raumenų skausmą, pykinimą.
Skiepo informaciniame lapelyje minima ir galima sunki – anafilaksinė reakcija į skiepą. „Jų dažnis vertintas, kaip nežinoma“, – sakė R.Pilvinienė.
Jos teigimu, apsauga po skiepo turi susidaryti praėjus 14 dienų nuo vakcinacijos. „Tos apsaugos išsilaikymo laikotarpis, kaip ir visoms kitoms vakcinoms, dar nėra žinomas“, – paaiškino specialistė.
Kol kas žinoma, kad vakcina apsaugo mažiausiai 3 mėnesius, bet klinikinių jos tyrimų dalyviai bus stebimi 2 metus ir tik šie stebėjimai tiksliai parodys, kiek ilgai trunka vakcinos sukuriama apsauga.
S.Stankevičiūtės tikinimu daugiau apie apsaugos trukmę bus žinoma po kelių mėnesių arba pusės metų.
Nuo ko skiepas apsaugo?
Skelbiamas „Johnson & Johnson“ skiepo veiksmingumas 66,4 proc. Visgi specialistai teigia, kad vakcina yra daugiau nei pakankamai efektyvi.
S.Stankevičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad penktadalis „Johnson & Johnson“ vakcinos klinikinių tyrimų dalyvių buvo iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR), kur stipriai paplitusi labiau užkrečiama COVID-19 atmaina.
„Mes žinome, kad skiepo veiksmingumas ir ten buvo pakankamas“, – teigė specialistė ir patikino, kad vakcinos veiksmingumas didesnis nei bet kokia kylanti rizika.
R.Pilvinienė paaiškino, kad skiepijantis jokia vakcina nereikėtų tikėtis 100 proc. veiksmingumo. Ji priminė, kad gripo vakcinos efektyvumas yra gerokai mažesnis (apie 40 proc.), nei bet kurių Europoje patvirtintų skiepų nuo COVID-19.
„Turime suprasti, kad dalis žmonių ir vakcinuotų gali susirgti. Bet visos vakcinacijos esmė yra pasiekti po vakcinacijos tikslą, kad žmogus sirgtų lengva forma net jeigu jis liga ir užsikrėstų. Nuo apsikrėtimo jokia vakcina neapsaugo. Ji apsaugo nuo sunkių ligos padarinių“, – pabrėžė R.Pilvinienė.
Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba ketvirtadienį patvirtino bendrovės „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso, tapusią ketvirtu tokio pobūdžio preparatu, kuriam buvo suteiktas sąlyginis leidimas platinti 27 šalių Bendrijoje.
JAV Maisto ir vaistų administracija „Johnson & Johnson“ vakciną patvirtino vasario pabaigoje. Sveikatos ekspertai tikisi, kad vienos dozės vakcina paspartins visame pasaulyje vykdomą skiepijimo nuo COVID-19 procesą, ypač turint omenyje pastaraisiais mėnesiais plintančias naujas viruso atmainas.
Lietuva vakcinas nuo koronaviruso perka kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis iš šešių kompanijų – „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“ bei „CureVac“.
