Vieni ragina neabejoti skiepų nauda, kiti Seime organizuoja diskusijas prieš skiepus ir į kompaniją kviečiasi niekuo su medicina nesusijusius piliečius. O kol vyksta diskusijos, kaip paskatinti žmones skiepytis, akis į akį su tymais susidūrę žmonės skiepų priešininkų klausia – kodėl jūs rizikuojate mūsų visų sveikata?
Du vaikus auginanti vilnietė Ginta Barkauskienė pastarąsias savaites gyveno tarsi pragare. Po to, kai vos devynių mėnesių dukrelei Simonai buvo diagnozuoti tymai, net 6 dienas mažoji praleido intensyvios priežiūros skyriuje.
„Dar nėra visiškai gerai, akytės pakankamai jautrios. Bandom eiti į lauką, bet grįžtam, nes ji būna labai apsiašarojusi, nors ir stengiuosi lauke pridengti akytes. Taip pat bėrimas iki galo neišnykęs“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo G.Barkauskienė.
Mergaitė buvo neskiepyta, nes dar yra per maža – vakcina nuo tymų vaikai skiepijami tik nuo 15 mėnesių. Mama spėja, kad dukra tymais užsikrėtė poliklinikoje.
„Tiksliai negaliu garantuoti, tiesiog buvo periodas, kai vyras buvo biuletenyje, mes niekur neišlįsdavome, nebent su abiem vaikais į lauką. Buvom nuvažiavę profilaktiškai pasisverti, ūgį pasimatuoti į polikliniką, tai manau, kad ten, nes plius minus inkubaciniai periodai atitinka“, – pasakojo mergaitės mama.
Gali pasirodyti, kad tymų protrūkis šalyje atėjo netikėtai – visai kaip praeitą savaitę trumpam sugrįžusi žiema.
Tačiau signalų buvo jau anksčiau. Prieš porą metų užkrečiamųjų ligų specialistai jau skambino pavojaus varpais, primindami, kad sergamumas tymų infekcija pasaulyje ir Europoje auga kaip ant mielių. Jau tuomet jis buvo padidėjęs net 30 procentų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras tuomet vykdė akciją ir pasitelkę Lietuvos garsenybes bandė atkreipti dėmesį, kad tymų problema egzistuoja.
Bet panašu, kad tokių akcijų neužteko ir kelias tymams užkirstas nebuvo. Šiais metais užsikrėtusiųjų tymais skaičius jau perlipo 300. Daugiausia atvejų – Kaune. Pernai užregistruota tik 30 tymų atvejų.
„Valstybė pavėlavo 15 metų. Gal pripažinkime, kad tiesiog tymų jau nebebuvo ir dėmesys šitai ligai buvo toks jau kaip ir šalutinis. Dabar mes darom viską, kad suvaldyti ir labai tikimės, kad protrūkis bus suvaldytas“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia sudariusi darbo grupę, ieško būdų, kaip suvaldyti tymų protrūkį šalyje. Tačiau kova su infekcija, atrodo, tėra, informacijos apie situaciją siuntinėjimas iš vienos institucijos į kitą.
„Nacionalinis visuomenės centras dabar pradėjo eiti per įstaigas ir aiškinti, kas tai yra. Jie mums raportuoja, kad įstaigų darbuotojai būna labai patenkinti. Čia jau rajonų įstaigos, nes yra labai daug atvejų, kur matosi, kad žmonės tikrai apie vakciną nežino. O žinojimas leidžia orientuotis situacijoje ir pasielgti teisingai“, – kalbėjo A.Šešelgis.
Tačiau kol ministerija skaito ir siuntinėja dokumentus, žmonės nebežino, ką daryti. Jeigu susiplanavote atostogas užsienyje – metas suklusti.
„Į Ukrainą važiuosime gegužės pradžioje, perskaičiau internete, kad dabar didelis tymų protrūkis ir nutariau pasiskiepyti. Kadangi viską pradedu iš anksto, nutariau ieškoti skiepų, įsivedus į „Google“ „skiepai“, radau dvi dideles kompanijas, kurios turėtų jais aprūpinti. Iš vienos gavau atsakymų, kad skiepų nėra, tačiau už 45 eurus per 10 darbo dienų, iš anksto sumokėjus, galėčiau juos gauti“, – pasakojo vilnietė Kristina Kulionienė.
Vakcinos, norintiems apsisaugoti nuo tymų, atsieis ne taip ir mažai – 45 eurus. Nors valstybė už vieną vakcinos dozę moka maždaug 6 eurus, dabar valstybinėse ligoninėse nuo tymų nemokamai skiepijami tik vaikai ir kontaktą su sergančiaisiais turėję asmenys.
Nors skelbiama, kad didžiosiose Lietuvos klinikose skiepų trūksta ir jie užsakomi atskirai, problemos sprendimo būdai gali būti visai šalia jūsų.
„Tačiau problema išsisprendė visai netikėtai. Pasiskambinau į savo polikliniką, tai nėra didelė poliklinika, tai šeimos klinika, ir paklausiau, kaip galėčiau pasidaryti testą. Aš paaiškinau situaciją, kad reikia skiepų, nes važiuosiu į Ukrainą ir jų negaliu gauti. Pakankamai nustebusi registratorė pasakė, kad visiems poliklinikoje registruotiems pacientams vakcinų yra“, – sakė K.Kulionienė.
Moteris teigia, kad nuo tymų apsisaugoti nori ne tik dėl savęs, bet ir saugodama kitus. Apie nesiskiepijančių atsakomybės stoką kalba ir medikai.
„Jei jūs jaunas, stiprus, greičiausiai jums nieko neatsitiks, prasirgsite lengvai ir viskas baigsis gerai. Bet gal šalia jūsų yra kūdikis, kurio negalėjo paskiepyti dėl to, kad jis serga kokia nors kraujo liga, ar yra senas žmogus, kuris neturi imuniteto ir susirgs, ir numirs. Ar jūs jaučiate atsakomybę, kai tą darote, kai kalbate prieš skiepus?“, – kalbėjo Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius.
Gana keistoje situacijoje atsidūrė dar vienas vilnietis. Paaiškėjus, kad bendravo su tymais užsikrėtusia kolege, vyrui paskirtas karantinas.
„Kolegė mano susirgo tymais ir sužinojau tik pirmadienį vakare, o antradienį ryte jau buvo vėlu skiepytis. Esant tokiai situacijai, nuvažiavau pas šeimos gydytoją, jie nelabai ką žinojo, ką daryti, tai liepė save stebėti. O po valandos perskambino, paprašė grįžti ir pasakė, kad nelabai galiu eiti į darbą. Paėmė kraujo tyrimus, dabar esu nei pakartas, nei paleistas, turiu nedarbingumą iki tol, ko paaiškės mano kraujo tyrimo rezultatai dėl imuniteto tymams“, – pasakojo Vygintas Gasparavičius.
O kraujo tyrimai užtrunka nuo kelių dienų iki savaitės. Šioje istorijoje įdomiausia tai, kad neaišku, ar vyras apskritai buvo skiepytas nuo tymų. Nors jo mama teigia, kad buvo paskiepytas dar vaikystėje, medicininėje kortelėje pažymos apie skiepą nėra.
Skiepų priešininkų, pasaulyje vadinamų antivakseriais, nuotaikos Lietuvoje vis stiprėja. Raginimų nesiskiepyti tendencijos ryškėja dar nuo 2010 metų, kai pradėjo mažėti kasmet paskiepijamų vaikų.
„Neatsisako antivakseriai nei tokių kokybiškų dalykų – nei automobilių, nei transporto, naudojasi socialiniais tinklais, kuriuos valdo privatus verslas. Tačiau vakcina laikoma automatiškai blogiu, nes jį gamina farmacijos kompanijos. Susiejami dalykai, kurie neturi nieko bendro“, – sakė V.Kasiulevičius.
Tačiau kol Sveikatos apsaugos ministerija ragina visuomenę susiprotėti ir, visų mūsų sveikatos labui, nustoti neigti skiepų naudą, Seime atsirado rėkiančių garsiau. Didžiausias Seimo sveikuolis ir skiepų nauda abejojantis Dainius Kepenis užsimojo apie tai surengti diskusiją. O kad būtų drąsiau, į kompaniją sau pasikvietė su skiepais nieko bendro ir jokio medicininio išsilavinimo neturintį ekstravagantišką milijonierių.
„Tai yra populizmas. Paskutinė studija Europos visuomenės sveikatos žurnale labai akivaizdžiai rodo koreliaciją tarp žmonių baimių, populizmo ir antivakcininių nuotaikų. Reiškia, jeigu esate nusistatę prieš skiepus, tai didelė tikimybė, kad jūs remiate populistus. Ir atvirkščiai. Tai yra jų terpė, jie minta tuo. Ar visiems žmonėms tinka maudymasis eketėje ir t. t., galėtume diskutuoti su gerbiamu Kepeniu, bet kada jie kalba kažką teisingai ir po to pereina į kalbėjimą to, kas visiškai neturi nieko bendro su mokslu ir toliau eskaluoja baimes. Jie nekalba apie žmonių atsakomybes vienų prieš kitus, kad mes turime būti solidarūs, mes gyvename visuomenėje, kur ne tik tavo pasirinkimo laisvė svarbu, bet ir tavo atsakomybė prieš kito pasirinkimo laisvę ir tavo atsakomybė prieš kito žmogaus sveikatą“, – sakė V.Kasiulevičius.
„Tikėtina, kad visuomenėje yra tam tikros nuostatos ir jos, panašu, pagal nesiskiepijimo lygį stiprėją ir gausėja. Yra dvi tipų baimės. Vieni bijo, kad vaikai susirgs, o kiti bijo, kad pats skiepas turės šalutinį, labai neigiamų reiškinių vaiko sveikatai“, – sakė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė.
Kad skiepai turi šalutinių poveikių, sutinka ir medikai. Tačiau tai nėra tai, apie ką kalba vadinamieji antivakseriai.
„Vakcinos gali sukelti šalutinių poveikių. Žmonės klausia, ar gali – gali, taip. Iki 15 proc. pasiskiepijus MMR vakcina galimas karščiavimas – kai kuriems, ne visiems – iki 39 laipsnių. Tikrai taip, gali būti sąnarių skausmas. Bet, vakcina apsaugo nuo mirties. Nes kai prasidėjo vakcinavimas, pasaulyje, ten, kur buvo suvaldyta, mirčių praktiškai išnyko. Buvo teigiama, kad skiepai sukelia autizmą. Atsakymas – ne, milžiniškos metaanalizės tą paneigė, tai buvo blefas. Totalus blefas. Tiomersalis, gyvsidabris, daugybė dalykų, kurie buvo sakomi, kad yra kaip nors žalingi ir netgi tų priemaišų buvimas gali sukelti kažką. Tačiau buvo paneigta, kad priemaišos savaime nesukelia. Bet ir tai – naujos, modernios technologijos pašalino ir tas priemaišas“, – sakė V.Kasiulevičius.
O Seime vienas po kito lenda siūlymai, ką gi daryti su tėvais, atsisakančiais skiepyti savo vaikus.
Socialdemokratai siūlė įvesti privalomus skiepus nuo poliomielito, tymų ir raudonukės, bet Seimas pasiūlymo net neįtraukė į darbotvarkę. Tokią idėją kritikavusi valstietė Agnė Širinskienė socialdemokratus apkaltino užsiimant prievarta prieš žmones. Sveikatos apsaugos ministerija tokioms kraštutinėms priemonėms kol kas nepritaria ir teigia, kad nesiskiepijimo problemą gali išspręsti tik švietimas ir aktyvus visų bendras darbas kartu. Su tuo sutinka ne visi.
„Iš esmės valstybė turi užtikrinti, kad vaikai būtų paskiepyti. Edukacija, švietimas to neužtikrina. Europos šalyse pamatyta, kad antivakcionistai labai stiprūs. Jie sugeba įtikinti per socialinius tinklus, gi vyksta ištisa masinė kampanija. Jie įsiskverbia į visas jūsų grupes, kurias sukuriate „Facebook“, atsiranda šalininkai ir visą laiką eskaluoja nepasitikėjimą mokslu, medicina. Ataka prieš demokratinę visuomenę vyksta ir mes matome, kad žmonės tiki, jie nebesiskiepija ir turime situaciją“, – sakė V.Kasiulevičius.
Konservatoriai susitikime su ministru Aurelijumi Veryga pasiūlė atimti vaikų pinigus iš savo atžalų neskiepijančių tėvų. Taip pat siūlyta, kad už neskiepytų vaikų gydymą turėtų susimokėti patys tėvai. Tačiau vietoj tokių radikalių sprendimų siūlomi šiek tiek kitokie. Pavyzdžiui, priverstiniai tėvų mokymai.
„Apskritai mūsų visuomenėje neliko tarpinės grandies, kai išsidiskutuotume, ar mes norime privalomų, kokia apimtimi, nuo kokių ligų, kodėl taip turėtų būti. Ieškant priemonių, kas paskatintų priimti sprendimus, kurie mums visiems dėl bendro gėrio yra priimtini, tai vietoj grasinimų neleisti į darželius ir nemokėti pinigų, mūsų organizacijos akimis žiūrint, būtų labai svarstytinas, bent jau šiuo laikotarpiu, priverstinis mokymas. Jeigu tėvai atsisako skiepo, tai jie turėtų praeiti kursą mokymų, kurie būtų pravesti su patikimais šaltiniais. Ir tada jau argumentuotai galėtų spręsti“, – kalbėjo R.Žemaitė.
Lietuvoje plintant tymams gydytojai siūlo nepanikuoti. Tiems, kurie nežino, ar vaikystėje buvo skiepyti ir ar tebeturi imunitetą tymams, siūloma pasidaryti kraujo tyrimą. Tiesa, už jį teks susimokėti.
„Pirmiausia – imunoglobulino G tyrimai. Visi pacientai Lietuvoje gali atlikti tyrimą prieš tymus. Jeigu jūsų kūne yra pakankamai daug antikūnų, virš 200, tai jūs galite būti ramus, jums nereikia skiepytis. Bet išsitirti yra svarbu todėl, kad jūs žinotumėte savo statusą, riziką ir kas bus su kitais žmonėmis. Jūs turite galvoti ne tik apie save, bet ir kitus žmones. Jeigu pas jus antikūnų yra mažai, galite pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze, kuri yra Lietuvoje. Tiems, kurie patyrė kontaktą, pageidautina, pasiskiepyti ar jei galvojate, kad neturite imuniteto. Pavyzdžiui, neturite dviejų vakcinų. Jei gimėte po 1988 metų – jūs buvote paskiepyti dviem. Jeigu iki 1988 m., neaišku – kai kurie buvo paskiepyti, kai kurie ne. Jeigu jūs nepaskiepyti dviem vakcinos dozėmis, tada jūs turite per 3 paras, 72 val. pasiskiepyti“, – sakė V.Kasiulevičius.
Pažeidžiamiausia grupė – nuo 30 iki 45 metų, darbingo amžiaus žmonės. Preliminariais tyrimų duomenimis, tik 66 proc. jų turi imunitetą tymams.
Balandžio pabaigoje turėtų paaiškėti, kokius skiepus įsigis Lietuva. Sveikatos apsaugos ministerija planuoja nupirkti nuo 60 iki 120 tūkst. vakcinų, ir dar 60 tūkst. rezervo.
Policijos departamentas savo pareigūnams nusprendė kompensuoti skiepus nuo tymų.
Šiais metais Europos Sąjungoje tymų protrūkis registruotas Italijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Austrijoje. Taip pat – Ukrainoje. Pernai Ukrainoje patvirtinta per 53 tūkstančius tymų atvejų.
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
