Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai apskaičiavo, kad alkoholio žala kitiems nei geriantysis 2015 metais sudarė 36 proc. (114 mln. 466 tūkst. 237 eurus), o 2016 m. – 37 proc. (120 mln. 006 tūkst. 109 eurus) bendros alkoholio vartojimo ekonominės naštos.
Tačiau, kaip antradienį naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė, alkoholio žala – didesnė, nei galima išmatuoti ir išreikšti piniginiais vienetais.
„Piktnaudžiaujančio alkoholiu artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei pats geriantysis. Socialinę stigmą Lietuvoje kenčia net 94 proc. suaugusiųjų, kurių artimas asmuo piktnaudžiauja alkoholiu“, – teigė prof. I. Tamutienė.
Pasak mokslininkės, tokia padėtis mažina problemos sprendimo tikimybę: paslaugos šiai tiksliniai grupei netampa prioritetinėmis, dėl stigmos vengiama kreiptis pagalbos.
„Neabejotinai alkoholio žalą skaudžiausiai patiria vaikai. 9 iš 10 į globą patekusių vaikų tėvai piktnaudžiavo alkoholiu. Oficialiai skelbiama, kad į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl priklausomybės alkoholiui įrašyta kas antra šeima. Mokslinis tyrimas atskleidė, kad Kauno mieste socialinės rizikos šeimose 9 iš 10 šeimų buvo bent vienas asmuo, kuris piktnaudžiavo alkoholiu“, – vardijo prof. I. Tamutienė.
Kokį poveikį tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu daro vaikų sveikatai, Lietuvoje tyrimų nėra.
Viešajame diskurse nesaikingo alkoholio vartojimo žala dažniausiai susiaurinama iki pagalbos priklausomybe sergantiems asmenims, žalos geriančiojo sveikatai bei šalies ūkiui (surenkamų akcizų).
Tačiau problema – daug platesnė ir gilesnė, nes paliečia kitus su geriančiuoju susietus asmenis, o ypač pačius artimiausius.
„Tolimesnėse studijose svarbu siekti išryškinti priežastinį alkoholio vartojimo ir alkoholio žalos ryšį, daugiau dėmesio skiriant smurto artimoje aplinkoje, nedarbo, prarasto darbingumo tyrimams, suvokiant šių rodiklių svarbą bendrai socialinei ir ekonominei šalies gerovei“, – sakė prof. I. Tamutienė.
Mokslininkės įsitikinimu, alkoholio kontrolės politika, susieta su alkoholio žalos stebėsena, turi įtraukti ir alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodiklius, o visuomenės sveikatos tyrimai neapsiriboti tik žala geriančiojo sveikatai.
Dėl alkoholio žalos kitiems nei geriantysis ignoravimo, neišvystytų paslaugų tinklo bei situacijos duomenų trūkumo šios problemos ekonominių kaštų vertinimai yra konservatyvūs, apsiribojantys tik prieinamais duomenimis.
Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigos nefiksuoja duomenų apie blaivius asmenis, kuriuos sužalojo neblaivūs. Visiškai nėra duomenų apie neblaivių asmenų prarastą produktyvumą ir su tuo susijusius nuostolius darbdaviams, kartu ir šalies ūkiui.
„Jei į žalos vertinimus įtrauktume sveikatos priežiūros išlaidų kaštus tenkantiems kitiems nei geriantysis, daugiau dėmesio skirtume pagalbai smurto artimoje aplinkoje aukoms, nuostolius darbdaviams ir ūkiui, mūsų apskaičiuotas žalos rodiklis labai išaugtų“, – neabejoja prof. I. Tamutienė.
Dėl liberalių idėjų alkoholio žala kitiems nei geriantysis ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ignoruota pusę amžiaus – maždaug nuo XX a. vidurio iki 2000 metų, tačiau, kaip pabrėžė mokslininkė, Lietuvoje ji dar vis nepakankamai pripažinta.
Alkoholio kontrolės įstatymas akcentuoja žalą sveikatai ir ūkiui. Šis požiūris atsispindi ir viešai pateikiamuose rodikliuose apie alkoholio vartojimo padarinius, kuriuose gausu rodiklių, susijusių su geriančiųjų sergamumu ir mirtingumu, nusikalstamumu, o alkoholio žala kitiems apribota neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių statistika. Nuo 2018 metų liepos 1 dienos neberenkami skaičiai apie socialinės rizikos šeimas, siekiama atsisakyti šios stigmatizuojančios sąvokos.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių – vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gyventojas (RAHRA, 2016). Vis labiau akcentuojama alkoholio žala kitų nei geriantysis sveikatai.
Suomijoje analizuota vaikų sveikata (lyginant vaikus, kurių tėvai neturėjo alkoholio vartojimo problemų, su alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikų sveikata) ir nustatyta, kad vaikų, kurie auga alkoholio vartojimo sutrikimų turinčiose šeimose, sveikata statistiškai reikšmingai prastesnė nei kontrolės grupėje.
Danijos ilgalaikėje studijoje vertintos ilgalaikės pasekmės vaikams, atsiradusios dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Remiantis 14 metų rinktais duomenimis, nustatyta, kad tarp šių vaikų fiksuotas 2 kartus didesnis vaikų priešlaikinių mirčių skaičius, kur alkoholį vartojo tėvas, ir 2,3 karto, kur alkoholį vartojo mama.
Tyrėjai Vincentas Felittis ir Robertas Anda teigia, kad vaikai, kurie auga piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų šeimose, turi didesnę tikimybę patirti ilgalaikę žalojančią vaikystės patirtį ir toksinį stresą. Dėl to nukenčia jų socialinis, fizinis ir psichinis vystymasis bei sveikata visam gyvenimui, jų gyvenimo trukmė vidutiniškai trumpesnė 20 metų nei nepatyrusių žalojančios vaikystės patirties.
Kaip pabrėžė politikos mokslų krypties doktorantė Birutė Jogaitė, alkoholio žala piktnaudžiaujančiųjų artimiesiems – labai aktuali ir neatidėliotinai spręstina problema.
„Visų pirma, visuomenei reikia suprasti tai. Alkoholio žala artimiesiems turi būti įtraukta į alkoholio kontrolės sistemą, svarbu plėsti paslaugų spektrą jiems. Tai pati silpniausia grandis priklausomybės gydymo sistemoje, pagalba pavienė, dažnai teikiama iš vidinių įstaigų resursų, nėra papildomai apmokama“, – vardijo B. Jogaitė.
Pasak mokslo darbuotojos, paslaugos nesaikingai geriančiųjų artimiesiems teikiamos priklausomybių centruose ir dažniausiai yra konsultacinio pobūdžio.
„Paprastai koncentruojamasi į geriantįjį, jo artimiesiems paslaugų Lietuvoje kaip ir nėra. Jie turi asmeniškai kreiptis į psichologą, nors ne visada turi galimybių. Pačių žmonių iniciatyva didesniuose miestuose veikia Al-Anon grupės, kuriose asmeniniais išgyvenimais dalijasi ir palaikymo gauna priklausomybe alkoholiui sergančių asmenų artimieji. Didesniuose miestuose į grupes renkasi piktnaudžiaujančių tėvų paaugliai. Domėdamasi, kokios pagalbos galimybės geriančiųjų vaikams, pastebėjau, kad pagalbos yra, bet ji fragmentiška, išmėtyta. Kai kuriose mokyklose veikia prevencinės priklausomų asmenų vaikų programos, tačiau paprastai apsiribojama mokyklos psichologo konsultacijų galimybe“, – Eltai sakė B. Jogaitė.
Vaikų dienos centrų tikslas nėra teikti pagalbą priklausomų asmenų vaikams, bet jie, doktorantės įsitikinimu, labai svarbūs.
Dienos centruose vaikai gali išsimaudyti, pavalgyti, pažaisti, paruošti pamokas, saugiai praleisti laiką iki vakaro. „Turint omenyje priklausomybių nuo alkoholio mastą Lietuvoje ir pasekmes vaikams, specializuoti pagalbą vaikams, kurių tėvai geria, būtų galima. Nes vaikai patiria ir labai didelę, ir įvairią žalą. Trūksta suvokimo, kad vaikai taip pat yra sudėtingos situacijos dalyviai. Jie tarsi nustumiami į antrą planą, iškeliant piktnaudžiaujančius tėvus. Pagalbos sistema taip pat į juos orientuojama. Atrodo, logiška bandyti ištraukti iš priklausomybės tėvus, tačiau vaikai, kurie tame taip pat gyvena, į paslaugų teikimo procesą neįtraukiami“, – konstatavo B. Jogaitė.
Spaudos konferencijos dalyvė pasidalijo kitų šalių patirtimi, kaip piktnaudžiaujančiųjų artimiesiems realiai padedama išgyventi sudėtingiausius periodus užtikrinant saugaus būsto galimybę, teikiant paslaugas gyvenant drauge su vienu iš tėvų, kad nereikėtų vaiko paimti iš šeimos.
ELTA primena, kad projektai „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos” bei „Alkoholio vartojimo sąlygojamas žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m.” parengti įgyvendinant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo prioritetą dėl alkoholio vartojimo prevencijos.
