VLK atstovai svečiams pristatė artimiausius planus jau šiais metais tobulinti šlapimo nelaikymo priemonių kompensavimą, siejant jį ne su diagnoze, dėl kurios atsiranda šlapimo nelaikymas, o su šlapimo nelaikymo laipsniu. Tokiu būdu sauskelnės ir kiti gaminiai būtų kompensuojami didesniam pacientų, kuriems nustatyta vidutinio ar sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymo būklė, skaičiui. Ateityje, įvertinus pacientų pasiskirstymą pagal sveikatos būklę ir sunaudojamų priemonių kiekį, būtų ieškoma galimybės palaipsniui didinti šių kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kiekį.
Lietuvos neįgaliųjų forumo nariai susitikime kėlė klausimų dėl neimplantuojamų klausos aparatų prieinamumo gerinimo. VLK specialistai informavo, kad šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete yra numatyta skirti 1,16 mln. eurų klausos aparatų kompensavimui, kuomet pernai buvo skirta tik 725 tūkst. eurų.
Tai reiškia, kad šiemet klausos aparatams skiriama net 60 proc. daugiau PSDF biudžeto lėšų nei 2017-aisias ir beveik 4 kartus daugiau nei 2016-aisiais.
Be to, iki šių metų vasaros Ortopedijos technikos priemonių bazinių kainų nustatymo komisijai pavesta perskaičiuoti vaikams ir suaugusiesiems, kuriems nustatyti labai sunkūs klausos sutrikimai, skirtų klausos aparatų (vaikams – visų tipų grupių, suaugusiesiems – KLA-3-1 ir KLA-3-2 tipų grupių) bazines kainas. Specialistų teigimu, jau šiuo metu pradedama bazinių kainų nustatymo procedūra.
Susitikime su Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovais buvo detaliai diskutuojama ir dėl ortopedinės avalynės kokybės bei skyrimo sąlygų. VLK atstovai pranešė, kad siekiant sudaryti pacientams galimybę rinktis jų poreikius labiausiai atitinkančią ortopedinę avalynę, nuo 2017 m. rugpjūčio yra sudaryta galimybė visoms ortopedijos įmonėms (Lietuvos ar užsienio) teikti paraiškas dėl sutarčių sudarymo.
Viena Lietuvos įmonė, atstovaudama Lenkijos ortopedinės avalynės firmą, pateikė paraišką dėl individualios ortopedinės avalynės kompensavimo 2018 metais. Taigi, nuo šiol pacientai gali rinktis ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos gamintojų gaminamą individualią ortopedinę avalynę.
Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovai pateikė vertingų pasiūlymų, padėsiančių didinti ortopedinės avalynės gamintojų atsakomybę už gaminių kokybę ir gamybos terminus bei gerinti jų skyrimo sąlygas. Pavyzdžiui, neįgaliųjų atstovai pateikė siūlymą ortopedijos įmonėms žymėti savo gaminius, kuris, anot neįgaliųjų atstovų, padėtų identifikuoti kiekvieną gamintoją ir taip užtikrinti kokybę bei siūlymą ortopedinės avalynės kainą susieti ne tik su paciento (vaiko ar suaugusiojo) amžiumi, bet ir su avalynės dydžiu.
Be to, Lietuvos neįgaliųjų forumo nariai išreiškė pageidavimą, kad detalų medicininį ortopedinės avalynės išrašymą atliktų pacientą gydantis gydytojas, o ne pačios ortopedijos įmonės reabilitologas, kuris gali turėti šiai įmonei, o ne pacientams palankių interesų. Taip pat buvo aptartas siūlymas ortopedijos įmonėms trumposiomis SMS žinutėmis informuoti pacientus apie jau pagamintas ortopedines priemones. Tokiu būdu galima būtų stebėti realius avalynės gamybos terminus ir jų atitikimą reikalavimams.
