„Šiuo metu svarstomi draudimai yra labiausiai nukreipti į tuos žmones, kurie nėra priklausomi. Susidaro toks įspūdis, kad girtaujančius asmenis valdžia tiesiog nurašo. Deja, eliminavę juos iš visuomenės ir pasmerkę juos kaip jau degradavusius, problemos neišspręsime“, - žurnalistams antradienį sakė L.Kačinskas.
Jis pabrėžė esantis už alkoholio prieinamumo mažinimą didinant amžiaus cenzą ar uždraudžiant alkoholo reklamą, tačiau nepalaikantis iniciatyvų, pavyzdžiui, riboti prekybą festivaliuose.
Psichiatrui antrino alkoholio internete veikiančio prekybos vynu tinklo „Global Wine Trade“ vadovas Dainius Kalina. Pasak jo, visi resursai siekiant mažinti alkoholio vartojimą turėtų būti nukreipti „į tą problematiškiausią grupę, kuri gyvena kaimuose“.
L.Kačinskas sakė, kad šiuo metu siūlomi alkoholio draudimai veiksmingi galėtų būti tik labai trumpą laiką, tačiau girtavimo šalyje nesumažintų.
Jo manymu, Lietuvoje psichologinė pagalba ir specializuotas gydymas nuo priklausomybių turėtų būti prieinamesni.
„Aš nematau, kad būtų kompleksiškai bandoma spręsti šią problemą. (...) Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ir Vidaus reikalų ministerijos turi turėti aiškias tarpžinybinio bendradarbiavimo ir veikimo kartu priemones“, - kalbėjo Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vadovas.
„Problemos yra tikrai ne miestuose, (...) bet kaimai, žemesnio socialinio sluoksnio žmonės, dideli socialinės skirties atstumai. Manau, kad uždarius parduotuvėlės kaime jie pradės atrasti surogatus, atsiras didelės rimtos psichozės, sunkesnės ligos, kurias mums reikės gydyti“, - pridūrė jis.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigė, kad parlamente svarstomuose įstatymų pakeitimuose nenumatytas didesnis bendruomenių įsitraukimas į alkoholizmo problemų sprendimą.
„Jeigu visuomenė nedalyvaus, jeigu ji nepriartins prie savęs šitų nelaimėlių, nepadės jokios Vyriausybės programos, jokie draudimai, ribojimai ar specializuotos parduotuvės“, - sakė verslininkas.
Seimas šiuo metu svarsto kelis įstatymų projektus, be kitų dalykų, apimančius alkoholio pardavimo laiko trumpinimą, reklamos draudimą. Aštrią kritiką svarstant šiuos projektus paskatino siūlymai dėl alkoholio prekybos apribojimo masiniuose renginiuose ir lauko kavinėse.
Studentai nemato poreikio papildomiems alkoholio draudimams
Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje vykusiame Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovų susitikime taip pat buvo aptartas alkoholio ribojimo klausimas. Iškeltos diskusijos metu buvo vieningai pritarta, jog suvartojamo alkoholio kiekis Lietuvoje yra ryški problema, tačiau kovojant su ja reikalinga šiuo metu veikiančių įstatymų priežiūra ir jų įgyvendinimas.
Studentų nuomone, planuojami nauji alkoholio vartojimo ribojimo būdai skamba absurdiškai, nes tam tikroms probleminėms grupėms turi būti pritaikytos skirtingos priemonės, tokios kaip užimtumo didinimas, ar prevencinės programos, kurios ypač veiksmingos galėtų būti mažesniuose miestuose ar kaimuose. Diskusijos metu buvo iškeltas klausimas ar tikrai amžiaus cenzo didinimas yra sprendimo būdas? Studentų nuomone – ne. „Šiuo atveju reikalinga jau esamų draudimų kontrolė, jei į tai būtų atsakingai žiūrima, alkoholio vartojimas bent jau jaunimo tarpe būtų mažesnis. Amžiaus cenzo didinimas nesustabdys jaunų žmonių noro vartoti alkoholinius gėrimus, dėmesys turi būti sutelktas į tai, kaip nukreipti jaunuolių dėmesį ir pasiūlyti savirealizacijos galimybes. Galbūt, jaunas žmogus renkasi laiką leisti vartojant alkoholinius gėrimus, tik todėl, kad neturi pasirinkimo kaip kitaip smagiai ir turiningai praleisti laisvalaikį. Amžiaus cenzo didinimas neišspręs jaunimo užimtumo problemos“, – mano studentų atstovai.
Reikia užtikrinti dabartinių draudimų priežiūrą
Susitikimo metu buvo išreikšta nuomonė, jog papildomų draudimų kūrimas rodo valdžios nepasitikėjimą piliečiais ir kiršina visuomenę. Kyla klausimas, ar valstybė bus pajėgi įgyvendinti numatytus draudimus? Reikia pripažinti, jog įstatymo draudimo galiojimą svarbiau ir sunkiau užtikrinti ne didžiųjų miestų centruose, kur daug policijos pareigūnų, ar jaunimo užimtumo galimybių, bet mažuose miesteliuose. Šiuo atveju problema bus sprendžiama miestų, jų centrinėse dalyse gyvenančių jaunų, pilietiškų ir aktyvių žmonių sąskaita, todėl Lietuvos studentų sąjunga kviečia valdžios atstovus visų pirma įsitikinti, jog valstybė yra pajėgi užtikrinti dabartinių draudimų priežiūrą ir tik tuomet imtis papildomų draudimų. Tikėtina, kad įgyvendinus įstatymo įgalinimo žingsnius, kurių niekas ilgą laiką nedarė, situacija turėtų pagerėti ir tik nepasiekus norimų rezultatų imtis naujų draudimų kūrimo.
Svarstydami alkoholio draudimo įstatymą, studentai apgailestavo, jog kalbėdami apie tai pamirštame kitas svarbias jaunų žmonių problemas, tokias kaip įsidarbinimo galimybės ar būsto prieinamumas. Svarbu pastebėti ir kitas aplink esančias problemas užuot didinus draudimus tose vietose, kuriose gali stigti tik atsakingesnio požiūrio.
