Anna du mėnesius vaikščiojo tik su ramentais. Bet galėjo baigtis dar baisiau – pasak medikų, ji vos neprarado pėdos.
Užuot maloniai leidusi paskutinius nėštumo mėnesius laukdama gimstant savo pirmojo vaiko ir pirkusi jam kraitelį, Anna buvo įkalinta namie tarp keturių sienų ir privalėjo du kartus per savaitę lankytis ligoninėje, kur buvo tikrinama jos būklė.
Dar ir dabar, po šių įvykių praėjus pusmečiui, moteris nėra visiškai pasveikusi. Suprantama, ji jaučiasi pikta ir nusivylusi.
Ne vienintelis atvejis
„Pedikiūras laikomas malonumu. Neįsivaizdavau, kad jis gali sukelti tokį baisų dalyką“, – sakė Anne, laisvai samdoma grafinio dizaino specialistė.
Kaip rašo „Daily Mail“, ji – anaiptol ne vienintelė moteris Didžiojoje Britanijoje, sunkiai sužalota per manikiūro ir pedikiūro procedūras.
Plastinei, rekonstrukcinei ir estetinei chirurgijai skirtame žurnale neseniai aprašyta neįvardyta 53 metų moteris. Jai Londono ligoninėje buvo amputuoti keturi pirštai, į kuriuos per manikiūrą įsimetė infekcija.
Straipsnio autoriai daro išvadą, kad šis atvejis iliustruoja, kokį pavojų visuomenės sveikatai gali kelti manikiūras – nuo infekcijos iki alerginės reakcijos, nagus pažeidžiančių abrazyvinių produktų poveikio, prastai kvalifikuoto personalo, dirbančio nehigieniškomis sąlygomis, padarytų žaizdų.
Kadangi šis verslas šiuo metu Jungtinėje Karalystėje klesti, pavojus – didesnis nei bet kada. Manikiūro kainos prasideda nuo 10 svarų sterlingų (apie 40 litų) – tokią prabangą sau leisti gali dauguma bričių.
Įpjovė skalpeliu
Anna už manikiūrą ir pedikiūrą, jos supratimu, geros reputacijos salone, esančiame netoli namų, balandį paklojo 15 svarų (apie 60 litų). „Sunkiai galėjau pasiekti savo nagus, bet norėjau būti prisižiūrinti“, – sakė moteris.
Bet tai, ką jai teko patirti, anaiptol nebuvo malonu. „Nebuvo jokios konsultacijos, – pasakojo ji. – Mane pasodino į kėdę ir vyriškis sėdo tvarkyti mano kojų. Kai jis skalpeliu pradėjo šalinti sukietėjusią odą, sunerimau, bet pamaniau, kad jis žino, ką daro.“
Pjūvis, kurį pajuto kairiajame kulne, Annai buvo panašus į įsipjovimą popieriumi. „Jis buvo aštrus, bet ne ypač skausmingas, -- pripažino ji. – Kai jis patrynė žaizdą, mūsų akys susitiko, bet jis nieko nepasakė. Žaizda atrodė gili, bet beveik be kraujo, atrodė, kad būtų kvaila skųstis.“
Po trijų dienų įpjova Annai pradėjo kraujuoti, o per tris savaites atsirado skausmingas uždegimas. Podiatras (pėdų priežiūros specialistas) bandė išvalyti žaizdą, bet jam nepavyko.
Anna kreipėsi į bendrosios praktikos gydytoją, ir jis ją skubiai nusiuntė į ligoninę. „Jis nerimavo, kad infekcija gali būti pasiekusi kaulą“, – sakė Anna.
Vos neprarado pėdos
Ligoninėje slaugytoja nėščiai moteriai, kenčiančiai nuo diabeto ir prastos kraujo cirkuliacijos, užsiminė, kad ji gali prarasti koją. „Buvau priblokšta“, – prisimena Anna.
Pritaikęs vietinę nejautrą chirurgas pašalino užkrėstą audinį. Annos koja buvo sutvarstyta iki kulkšnies, jai buvo paskirti antibiotikai ir liepta kas tris dienas atvykti į perrišimą ligoninėje.
„Vaikščioti buvo taip skausminga, kad turėjau atsisakyti visų darbų, dėl kurių reikėjo išeiti iš namų. Didžiąją laiko ir pinigų dalį turėjau skirti apsilankymams ligoninėje“, – skundėsi moteris.
Įveikus infekciją bėdos nesibaigė – vietoj pašalintų audinių ėmė formuotis pakitusi nelygi rožinė atauga iš audinių ir kraujagyslių.
Gegužę Anna buvo nusiųsta į ligoninės dermatologijos ir plastinės chirurgijos skyrių, kur jai buvo atlikta 1 cm ataugos šalinimo operacija, tada oda vėl susiūta. Siūlė supūliavo, buvo dar kartą bandoma pašalinti pūlinį.
„Vaikščiojau su ramentais, turėjau avėti dydžiu didesnius sportbačius, – sakė Anna. – Naktimis iš miegamojo į vonios kambarį turėdavau ropoti, o valgyti – sėdėdama ant virtuvės grindų, nes negalėdavau nusinešti padėklo ant stalo.
Būdama devintą mėnesį nėščia, jaučiausi pažeidžiama, buvau išsigandusi. Negalėjau net išeiti nupirkti kūdikiui vežimėlio ar lovelės, jau nekalbant apie pasivaikščiojimus ir plaukiojimą baseine, kuriuos buvau suplanavusi dėl savo ir kūdikio sveikatos.“
Anna apskundė saloną, jis pripažino savo kaltę. Salonas siūlėsi apmokėti jos išlaidas privačioje ligoninėje, tačiau moteris svarsto imtis rimtų teisinių veiksmų. Jos įsitikinimu, pedikiūrininkas neturėjo teisės naudoti skalpelio.
Tik liepą, likus savaitei iki sūnelio Guso gimimo, Anna vėl įstengė atsistoti be ramentų. Jai buvo išrašytas stiprus steroidų tepalas, bet būdama nėščia ji negalėjo jo naudoti, kad nepakenktų jos dar negimusiam kūdikiui.
„Rizika buvo ir toliau, nes maitinau krūtimi, bet neturėjau kito pasirinkimo, – sakė Anna, iki šiol naudojanti tepalą. – Ir mokytis vėl normaliai vaikščioti buvo labai skausminga. Praėjusį mėnesį į žaizdą vėl įsimetė infekcija. Niekam nelinkėčiau patirti tokių kančių.“
Užsimanė akrilinių nagų
Klientai rizikuoja sveikata manikiūro salonuose ryždamiesi ir kur kas sudėtingesnėms procedūroms. 53 metų Kate Cassidy iš Vindzoro nusprendė prisiauginti akrilinius nagus – tai procedūra, kai priklijuojamas dirbtinis nagas, nudažomas ir padengiamas akrilo tirpalu.
Tokią procedūrą Kate darėsi salone netoli savo namų dar 2011 metais. „Draugė rekomendavo akrilinius nagus, nes jų spalva nenusitrina, jie išlieka gražūs ištisas savaites“, – pasakojo Kate.
Tačiau prieš priklijuojant akrilinius nagus pirmiausia reikia smarkiai nušlifuoti natūralius -- tai daroma besisukančia dilde, primenančia nedidelę šlifavimo mašiną.
„Pradžioje buvo skausminga, bet maniau, kad tai normalu, – sakė Kate. – Prieš tai darant man reikėjo išgerti paracetamolio. Mano nagai atrodė fantastiškai ir blizgėjo ištisas savaites.“
Kas dvi savaites, kai nagai ataugdavo, Kate nuvykdavo į saloną, kur jai už 16 svarų (apie 65 litus) padarydavo „papildymą“ – atsiradęs tarpas būdavo pripildomas akrilo tirpalu. Maždaug po 6 savaičių moteris sumokėjo 25 svarus (100 litų) už senųjų akrilinių nagų šalinimą (vėlgi su dilde) ir naujų priklijavimą.
Ši valandos procedūra kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, laikoma kenksminga, ten uždrausta naudoti metilmetakrilatą, teigiant, kad jo šalinimas yra pernelyg kenksmingas nago sveikatai.
Įsimetė grybelis
„Aš žinojau, kad mano nagai vėl bus nušlifuoti, bet kartą pradėjus be galo sunku sustoti“, – prisipažino Kate. Pernai rugsėjį susirūpinusi dėl odelėse kilusio uždegimo ir dėl atsiradusio prasto nagų kvapo moteris nusprendė apsilankyti kitame salone.
Kai nagų technikė pašalino akrilinius nagus, moteris liko pasibaisėjusi. „Visi dešimt mano nagų buvo balti nuo grybelinės infekcijos. Ji sakė, jog būklė tokia bloga, kad aš apskritai vos nepraradau visų savo nagų“, – apgailestavo Kate.
Į akrilinius nagus dažnai įsimeta infekcijos, jeigu akrilinis nagas atsiskiria nuo natūralaus ir ten patenka bakterijų ir grybelių.
Infekcijos priežastis gali būti ir prastos higienos sąlygos manikiūro salonuose. Nors visi instrumentai prieš priimant kitą klientą turi būti plaunami ir sterilizuojami, Kate dažnai pastebėdavo, kaip nagų technikės tas pačias odelių žnyples naudoja skirtingiems klientams.
„Jeigu jos buvo naudojamos kažkieno kojoms, grybelinė infekcija galėjo patekti ant mano rankų nagų, – sakė ji. – Labai pykstu, nes salonas nepastebėjo infekcijos ankstyvose stadijose, darbuotojai patyrė šoką, kad taip nutiko.“
Kate norėjo paduoti saloną į teismą, bet jai pagailo sunkiai jame dirbančių merginų, kurios uždarius saloną netektų darbo.
Gydytojas moteriai skyrė 6 mėnesių antigrybelinių vaistų kursą. Infekcijos plitimą pavyko sustabdyti, bet Kate turės laukti devynis mėnesius, kol jai ataugs nagai.
„Mano nagai atrodė pasibjaurėtinai ir vertė mane jaustis labai netvirtai“, – pasakojo Kate, kuriai nuo antigrybelinių vaistų sutriko skrandžio veikla. Ji prisiekė daugiau niekada nebandysianti prisiauginti akrilinių nagų.
Nagas liko kreivas
Dar vienos moters – 35 metų Becky Ashton iš Bebingtono dešiniosios rankos nykštys visiems laikams liko kreivas ir linkęs skilti – taip nutiko dėl incidento, įvykusio prieš šešerius metus.
„Trejus metus vaikščiojau į tą patį saloną, bet kai mano manikiūrininkė išėjo motinystės atostogų, nusprendžiau išbandyti naują“, – prisimena Becky.
2008 metais ji už prancūzišką manikiūrą ant akrilinių nagų sumokėjo 25 svarus sterlingų (100 litų).
„Šlifuodama mano nago šoną, manikiūrininkė plepėjo su kolege ir buvo išsiblaškiusi, – sakė Becky. – Man nuo nykščio buvo nuplėšta nagą jungianti oda. Surikau, pasipylė kraujas, skaudėjo visą nykštį.“
Manikiūrininkė nesutriko. „Ji apvyniojo pirštą vata ir tęsė darbą, – pasibaisėjo Becky. – Ji net nepasakė „atsiprašau“, o aš buvau pernelyg mandagi, kad kelčiau triukšmą. Ji buvo baigusi tvarkyti tik vieną mano ranką, todėl negalėjau išeiti.
Mano oda buvo nudrėksta, bet man vis tiek uždėjo akrilinį nagą – kai jį spaudė, nežmoniškai skaudėjo.“
Becky nagą skaudėjo tris savaites. „Jį dengė akrilas, todėl mano oda negalėjo kvėpuoti ir negijo. Kadangi spalva buvo permatoma, buvo matyti visas po apačia esantis kraujas“, – prisimena moteris ir nė vienai nelinki patirti to, ką teko jai.
Parengė Jurgita Noreikienė
