Lietuvos Auksine žuvele vadinama plaukikė likus kelioms dienoms iki starto pasaulio taurės varžybų trečiajame etape Rusijos sostinėje privertė sunerimti savo gerbėjus.
Socialiniame tinkle ji parašė: „Jaučiuosi serganti“.
Raudonos akys ir iki nosies užtraukta antklodė išdavė, kad R.Meilutytė yra peršalusi. Anūkės sveikata netruko susirūpinti Kaune gyvenanti jos močiutė.
Po kelių dienų plaukikė interneto erdvėje pasidalijo šiltų vilnonių kojinių nuotrauka ir prierašu „Geriausia močiutės dovana“. Į Plimutą (Didžioji Britanija) A.Meilutienė atsiuntė baltas kojines su Lietuvos vėliavos ornamentu.
Nors R.Meilutytė smulkiai neaprašė, kaip jai pavyko įveikti peršalimą, greičiausiai ji naudojosi liaudiškais būdais, kuriuos dar vaikystėje sužinojo iš močiutės.
Rūtą ir du vyresnius jos brolius Mindaugą bei Margirį nuo mažumės užauginusi A.Meilutienė tikino, kad anūkams pradėjus karščiuoti, kosėti ar čiaudėti neskubėdavo jų gydyti vaistais, ypač duoti antibiotikų.
„Kai vaikai auga, išvengti ligų mažai kam pavyksta. Mano anūkai taip pat nebuvo išimtis.
Rimtas ligas teko gydyti vaistais, tačiau išryškėjus viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiams tablečių pirkti į vaistinę nebėgdavau. Juk yra įvairių liaudiškų būdų, kurie veiksmingai gydo nuo kosulio ar čiaudulio“, – tvirtino A.Meilutienė.
Rūtos močiutė tikino – pirmas vaistas nuo gerklės peršėjimo yra druskos arba sodos tirpalas. Į vandens stiklinę įbėrus šaukštą druskos arba sodos ir viską gerai išmaišius tirpalu reikia skalauti gerklę.
Šiuo būdu nuo gerklės peršėjimo vaikystėje moteris ne kartą yra padėjusi išsivaduoti ir olimpinei čempionei, ir jos broliams.
Suaugę jaunieji Meilučiai taip pat nevengia naudotis močiutės patarimais – gerklės skausmą malšina sūriu arba sodos prisotintu vandeniu.
Kosulį A.Meilutienė įprastai gydo karštu su lupenomis išvirtų bulvių nuoviru.
Pakvėpuoti garais siūloma apie 10 minučių.
„Nuo kosulio padeda ir su lupenomis išvirtų šiltų bulvių kompresai. Į marlę ar kitą audinį įvyniotas bulves reikia dėti ant kaklo ar krūtinės ir palaikyti, kol pravėsta“, – aiškino kaunietė.
Kaime užaugusi moteris prisiminė, kaip vaikystėje jai susirgus motina ant kaklo dėdavo į medžiagą įvyniotus iš krosnies ištrauktus šiltus pelenus, virtus kiaušinius ar kopūsto lapus. Šiais būdais nuo kosulio prieš kelis dešimtmečius gelbėjosi dažnas žmogus.
Nuo karščiavimo ir uždegimų moteris pati gydosi ir anūkus ne kartą yra išgydžiusi vaistažolių arbata.
Aviečių lapų, čiobrelių, ramunėlių, liepų, medetkų žiedų A.Meilutienė įprastai dairosi pas vaistažolių augintojus ar žoleles turguje pardavinėjančias močiutes.
Jų paruoštos vaistažolės turi daugiau gydomųjų savybių nei siūlomos parduotuvėse.
Karštą arbatą moteris visuomet pagardina medumi, kuris, jos teigimu, yra vaistas kone nuo visų ligų. Iš įvairių vaistažolių nuoviro taip pat galima paruošti voneles ir kvėpuoti garais 10–15 minučių.
Peršalėliai greičiau pasveiksta, jeigu 15–20 minučių mirko kojas karštame vandenyje ištirpinę saują rupios druskos ir įlašinę kelis lašus eterinio aliejaus – eukaliptų, pušų, levandų.
Šios vonelės ne tiktai gydo peršalimą, bet ir mažina sąnarių skausmą, minkština nuospaudas, gydo odos pažeidimus.
Po to būtina apsimauti šiltas vilnones kojines. Ne vieną jų porą A.Meilutienė yra numezgusi anūkams.
Slogą moteris siūlo gydyti nosį plaunant drungnu jūros arba paprastos druskos tirpalu.
