Nustatyta, kad šiltomis naktimis insulto rizika 7 proc. didesnė, aukšta oro temperatūra ypač kenksminga vyresnio amžiaus moterims.
Tyrimo autoriai teigia, kad, vykstant klimato kaitai, tampa vis aktualiau suprasti jos neigiamus padarinius žmonių gerovei.
Mokslininkai analizavo 15 metų laikotarpio Augsburgo ligoninės Vokietijoje pacientų duomenis. Jie nustatė, kad 2006–2020 m., gegužės-spalio mėnesiais buvo diagnozuoti 11 037 insultai. Vidutinis pacientų amžius – 71,3 metų.
Didesnę dalį užregistruotų atvejų sudarė išeminiai insultai, kurie ištinka užsikimšus smegenų kraujagyslei. Hemoraginis insultas būna, kai kraujagyslė plyšta ir kraujas išsilieja į smegenis.
Siekdami įvertinti insulto sąsajas su karštesnėmis naktimis, tyrėjai analizavo vietinės meteorologijos stoties duomenis: temperatūrą, santykinę drėgmę ir barometrinį slėgį.
Tyrėjai pastebėjo, kad 2013–2020 m. laikotarpiu, palyginti su 2006–2012 m., kai temperatūra buvo žemesnė, insultų skaičius karštomis naktimis šiek tiek padidėjo.
Labiausiai nukentėjo vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys, ir asmenys, kuriems pasireiškė lengvi insulto simptomai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „European Heart Journal“.
Stresas širdžiai
„Rezultatai kelia nerimą, tačiau nestebina“, – sakė tyrime nedalyvavęs gydytojas kardiologas Cheng-Han Chenas iš medicinos centro Kalifornijoje.
„Iš ankstesnių tyrimų žinome, kad dėl ekstremalaus karščio pakilusi temperatūra apskritai didina širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies smūgis ir insultas, skaičių.“ Jis pažymėjo, kad tyrimo autoriai „naudojo patikimą statistinę analizę, apimančią daugelį metų, todėl tendencija iš tiesų atrodo reikšminga“.
Tiesa, kiti ekspertai pažymi, kad stebėjimo rezultatai parodo statistinį, bet ne priežastinį ryšį.
Kodėl karštis galėtų sukelti insultą? „Širdies ir kraujagyslių sistema prisideda prie kūno temperatūros kontrolės. Esant dideliam karščiui, sutrinka ši funkcija, todėl kardiovaskulinė sistema patiria papildomų iššūkių“, – sakė Ch.Chenas.
Be to, per karščius padidėja dehidratacijos rizika, o dėl per didelio prakaitavimo gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra.
Kaip apsisaugoti nuo insulto?
Karštomis naktimis ir dienomis svarbu palaikyti pakankamą skysčių balansą.
„Tai reiškia, kad prieš miegą reikia gerti daug vandens“, – paaiškino gydytojas kardiologas.
Jis patarė, kad miegamajame turi cirkuliuoti oras, o langai geriau būtų atviri. Judantis oras, kad ir šiltas, padeda išgarinti prakaitą. „Garavimas padeda kūnui atvėsti“, – aiškino Ch.Chenas.
Tačiau specialistai susirūpinę, kad klimato kaita gali pakenkti širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Nerimą kelia tarša ir, kad ore padaugėjo kietųjų dalelių, kurios gali patekti į plaučius ir kraujotaką, taip neigiamai paveikti sveikus širdies audinius.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
