Šiuo metu šia liga serga kas trečias: gali išduoti nuolatinis nosies užgulimas (5)

Alergijos neduoda ramybės visam pasauliui. Medikai ir mokslininkai skaičiuoja, kad šiuo metu alergijomis serga kas trečias. Ateityje tokių žmonių bus dar daugiau.

Nuolat užgulusi nosis ir sloga gali būti alergijos požymis.<br>123rf nuotr.
Nuolat užgulusi nosis ir sloga gali būti alergijos požymis.<br>123rf nuotr.
Karščiai turėjo įtakos alergiškiems žmonėms. Pacientai užplūdo gydytojus alergologus su skundais.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Karščiai turėjo įtakos alergiškiems žmonėms. Pacientai užplūdo gydytojus alergologus su skundais.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 22, 2021, 7:00 AM, atnaujinta Jul 22, 2021, 9:05 AM

Pastarieji karščiai taip pat turėjo įtakos alergiškiems žmonėms. Pacientai užplūdo gydytojus alergologus su skundais. Kokios šių dienų alergiškų žmonių realijos pasakoja Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Tamašauskienė.

– Medikai ir mokslininkai kalba, kad alergiškų žmonių skaičius sparčiai didėja ir greitu metu alergiškų žmonių turėsime kas antrą. Ar šios tendencijos taip pat ryškiai matomos Lietuvoje?

– Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad alerginių ligų paplitimas didėja visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Alerginėmis ligomis – astma, rinitu, atopiniu dermatitu, alergija maistui, vaistams ir vabzdžių nuodams – serga mažiausiai 30 proc. populiacijos visame pasaulyje. Sunku pasakyti, kiek tiksliai žmonių Lietuvoje serga alerginėmis ligomis, tačiau, remiantis Higienos instituto duomenimis, vienos dažniausių alerginių ligų alerginio rinito susirgimų 2019 m. buvo užregistruota 14,87/1000 gyv., 2020 m. – 11,05/1000 gyv. Palyginimui – 2008 m. šios ligos atvejų buvo užregistruota 6,26/1000 gyv.

– Kokias dažniausias lietuvių alergijas ir su jomis susijusius skundus galima išskirti?

– Vaikystėje dominuoja atopinis dermatitas, kuriam būdingas odos bėrimas, niežulys, sausumas, ir alergija maistui (dažniausi alergenai yra pienas, kiaušinis, soja, riešutai, žuvis, kvietiniai miltai), galinti pasireikšti įvairiais simptomais, o paauglių ir suaugusių žmonių tarpe – alerginės kvėpavimo takų ligos – alerginis rinitas ir astma. Alerginiam rinitui būdingas nosies sekreto tekėjimas ir/ar užgulimas, niežėjimas, čiaudulys, gleivinės paburkimas, dažnai kartu stebimas ir akių paraudimas, niežėjimas ir ašarojimas, o astmai – švokštimas, dusulys, spaudimo jausmas krūtinėje, kosulys bei padidėjęs kvėpavimo takų jautrumas. Alergines kvėpavimo takų ligas gali sukelti nuolatiniai arba sezoniniai alergenai. Lietuvoje šią ligą dažniausiai sukelia įsijautrinimas namų dulkių erkių, beržinių medžių, žolių (kvapioji gardūnytė, paprastoji šunažolė, svidrės, motiejukas, pievažolė) ir piktžolių (ypač kiečio) žiedadulkių alergenams. Vasarą žydi žolės, todėl jų žiedadulkėms įsijautrinę asmenys šiuo laiku jaučia slogos ir/ ar akių simptomus, gali paūmėti astma. Vasaros pabaigoje ir rudenį alergijos simptomai pasireiškia žmonėms, kuriems yra įsijautrinimas piktžolėms, o ankstyvą pavasarį – alergiškiems beržinių medžių (beržas, lazdynas, alksnis), žiedadulkėms.

– Kaip dažnai alergijų simptomai nėra suvokiami, kaip būtent šios ligos simptomai? Dėl kokių priežasčių juos būna sudėtinga identifikuoti?

– Alergijos sąvoka yra labai plati. Simptomai gali pasireikšti įvairiose organų sistemose, praėjus skirtingam laiko tarpui po kontakto su alergenu. Tai priklauso nuo imuninių mechanizmų. Dažniau pasitaiko, kad pacientai įvairius simptomus sieja su alergija, nors iš tiesų taip nėra. Įprasta manyti, kad bėrimas odoje, sloga, astma, bet koks nepageidaujamas vaisto poveikis yra alergijos pasekmė, nors to priežasčių gali būti įvairių. Pavyzdžiui, šiuo metu užsitęsus karščiams, gausiai prakaituojant, dažnai maudantis, atostogaujant prie jūros žmonės dažniau skundžiasi odos bėrimais, manydami, kad tai alergija, tačiau dažnu atveju tai tėra iritacinis dermatitas. Vis dėlto pasitaiko, kad ankstyvą pavasarį pasireiškiančią slogą, sukeltą įsijautrinimo beržinių medžių alergenams, pacientai palaiko peršalimu. Dalis žmonių nekreipia dėmesio į nuolatinį nosies užgulimą, kaltindami sausą orą ar kondicionierių, nors iš tiesų yra alergiški namų dulkių erkių alergenams.

– Kokią įtaką alergijoms turi šie užsitęsę karsčiai?

– Vasarą žydi žolės, todėl šių židedadulkių alergenams alergiški asmenys patiria alergijos simptomus. Jie skundžiasi nosies sekreto tekėjimu, užgulimu, niežėjimu, čiauduliu, akių ašarojimu, niežuliu, paraudimu. Simptomai stipresni esant sausam ir vėjuotam orui, nes tokiu metu žiedadulkių koncentracija yra didžiausia. Alerginės odos ligos didžiajai daliai pacientų vasaros metu pagerėja, tačiau esant užsitęsusiam karščiui, kai gausiai prakaituojama, dažnai maudomasi įvairiuose vandens telkiniuose, gali atsirasti odos sausumas, niežulys, įvairūs bėrimai, paūmėti alerginės odos ligos, ypač jei dar yra ir įsijautrinimas žolių žiedadulkių alergenams. Šiuo metu ypač padaugėjo pacientų, besikreipiančių konsultacijai dėl įvairių odos bėrimų, niežulio. Vasaros metu taip pat susiduriama su vabzdžiais, kurių įgėlimai gali sukelti tiek vietines, tieks sistemines organizmo reakcijas. Taip pat vasarą, esant karštam saulėtam orui, padidėja fotokontaktinių dermatitų, kadangi žmonės naudoja įvairius kremus nuo saulės, įdegio kremus, purškalus nuo vabzdžių ir pan.

– Kokią įtaką sergamumui alergijomis turėjo visas pandeminis laikotarpis?

– Karantino laikotarpiu, ypač pirmojo, kai buvo sustabdytos planinės paslaugos, daugeliui pacientų ištyrimas ir alerginės ligos diagnozė užtruko. Vėliau, jau atnaujinus kontaktines paslaugas, pacientai vangiai lankėsi gydymo įstaigose dėl baimės užsikrėsti COVID-19 liga, todėl dalis jų gydėsi savarankiškai, dalis nutraukė jiems skiriamą gydymą, todėl padaugėjo pacientų, kurie kreipėsi į gydytoją turėdami sunkių alerginių ligų simptomų. Vis dėlto buvo ir teigiamų dalykų – dėl privalomo kaukių nešiojimo lauke daugelis pacientų patyrė lengvesnius sezoninio alerginio rinito simptomus.

– Kiek anksčiau apie imunoterapiją buvo kalbama kaip apie alergijos gydymo naujovę, galbūt turime dar naujovių, susijusių su alergijų gydymu Lietuvoje?

– Vienas iš naujausių gydymo būdų yra biologinė terapija, kuri gali būti skiriama pacientams, sergantiems sunkiu atopiniu dermatitu ar sunkia astma. Alergenų specifinė imunoterapija išlieka pagrindinis šiuolaikinis alerginių kvėpavimo takų ligų ir plėviasparnių vabzdžių nuodų alergijos gydymo būdas. Sergantieji lengvesnėmis alerginių ligų formomis yra gydomi simptomus mažinančiais sisteminiais ir vietiniais medikamentais, pasižyminčiais aukštu saugumo profiliu, todėl gali sėkmingai kontroliuoti savo ligą ir gyventi visavertį gyvenimą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.