Implantologijos ir estetinės odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Henrikas Rusilas teigia, kad anksti aptikti burnos vėžį iš tiesų labai paprasta, – pirmuosius požymius gali pastebėti tiek pats žmogus, tiek gydytojas.
Su juo pokalbis apie tai, kas didina riziką susirgti burnos vėžiu, ir tai, ko galime imtis visi, kad kuo mažiau nukentėtume nuo šios pavojingos ligos.
– Kodėl burnos vėžio diagnozė dažniausiai nustatoma pavėluotai?
– Burnos vėžys – gana agresyvi liga. Kokia pavojinga ši liga, rodo ir tas faktas, kad burnos ertmės ir ryklės vėžys sudaro 2 proc. visų vėžinių ligų, tačiau penkerių metų išgyvenamumo prognozė – vos 66 procentai.
Kasmet pasaulyje diagnozuojama beveik 400 tūkst. šios ligos atvejų, Lietuvoje – 300–400 atvejų. Didžioji dalis, apie 70 procentų, nustatoma trečios arba ketvirtos stadijos.
Diagnozuoti pavėluojama dėl to, kad žmonės vis dar reguliariai nesilanko pas odontologus, kurie ligą pastebėtų anksti. Taip pat sutrukdo ir atlaidus požiūris į savo sveikatą – daugelis mano, kad burnoje atsiradusios opelės ar žaizdelės nepavojingos, ir tikisi, jog viskas praeis savaime.
– Kas dažniausiai serga burnos vėžiu, kokio amžiaus žmones jis užklumpa ir kodėl?
– Dažniausiai serga vyresni nei 60 metų vyrai. Nors pastebėta, kad pastaruoju metu liga jaunėja, – burnos vėžys jau nustatomas ir keturiasdešimtmečiams. Vyrai serga dažniau, nes tarp jų labiau paplitę tokie burnos vėžio rizikos veiksniai kaip rūkymas, alkoholio vartojimas.
Kitos priežastys – bloga burnos gleivinės, dantų būklė, žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
Įtakos turi ir prasta mityba: ši liga siejama su vitaminų A, D, E, C stoka – jie turi antioksidantinio poveikio ir palaiko gleivinės apsauginę funkciją.
Vis dėlto svarbiausi veiksniai – alkoholio vartojimas ir rūkymas. Jeigu žmogus ir rūko, ir vartoja alkoholį, ligos rizika smarkiai padidėja.
– Kokie yra pirmieji požymiai, kurie turėtų priversti sunerimti kiekvieną?
– Lengviausia juos pastebėti pačiam žmogui tiesiog valantis dantis ar apžiūrint save veidrodyje. Sunerimti reikėtų tada, kai atsiranda negyjanti žaizdelė ant liežuvio, skruosto, lūpos, – jeigu ji neužgyja per dvi savaites, tai gali būti pirmasis burnos vėžio požymis.
Kiti požymiai atsiranda ligai jau pažengus: gali atsirasti sukietėjimų liežuvyje arba skruosto gleivinėje, galima pastebėti balkšvų, rusvų lopų burnos gleivinėje, ant liežuvio, skruostų, dantenų, gali kamuoti skausmas, spontaninis kraujavimas iš dantenų, kartais būna sunku judinti liežuvį, jis gali būti nutirpęs.
Tačiau svarbiausias ir pagrindinis dalykas, į kurį visi turėtų laiku atkreipti dėmesį, – tai dvi savaites neužgyjančios žaizdos.
Žinoma, tai gali būti ir kitų dantų bei burnos ligų sukelti simptomai, todėl labai svarbu pasirodyti gydytojui.
– Ar tuomet, kai atsiranda žaizdelių, ligą dar galima aptikti anksti?
– Dažniausiai taip. Jeigu yra maža negyjanti žaizdelė, dažniausiai tai tik vietoje susidaręs navikas, kurį lengva pagydyti, – tada gydymas efektyviausias ir žmogaus lauktų gera gydymo prognozė.
Diagnozavus pirmos stadijos burnos vėžį penkerių metų išgyvenamumą pasiekia apie 80 proc. pacientų, o nustačius ketvirtos stadijos išgyvenamumas siekia tik apie 20 proc.
– Kaip gydomas burnos vėžys?
– Taikomas kombinuotas gydymas. Ankstyvoje stadijoje užtenka operacinio gydymo – pašalinamas darinys, jis ištiriamas, po to pacientas nuolat stebimas.
Jeigu navikas išplitęs, operacija gali būti taikoma kartu su radioterapija, chemoterapija.
Burnos vėžys smarkiai pažeidžia žmogų. Pašalinus naviką neretai netenkama pusės lūpos ar liežuvio, prireikia plastinės operacijos. Jos metu imami audiniai iš kitų sričių, tarkim, iš rankos, ir persodinami į defekto vietą, kad žmogus kuo mažiau kentėtų tiek estetiškai, tiek funkciškai. Šis vėžys gali išplisti ir į artimus organus – pirmiausia į kaklo, pažandės limfmazgius. Į tolimesnius organus jis išplinta rečiau – dažniausiai į plaučius, kaulus, taip pat gali pažeisti širdį. Kai liga išplinta, prognozės tiktai blogėja.
Gydymas kiekvienu atveju yra skirtingas ir individualus, kiekvieną atvejį aptaria gydytojų specialistų komanda.
– Kaip patiems išvengti ligos? Ar galima užbėgti jai už akių?
– Pirmiausia reikėtų vengti rizikos veiksnių: nerūkyti, nevartoti alkoholio. Mityba taip pat turi būti visavertė.Pastebėjus žaizdelę, kuri neužgyja per dvi savaites, reikėtų kreiptis į burnos chirurgą, veido ir žandikaulių chirurgą arba odontologą.
Reikėtų nuolat profilaktiškai lankytis pas odontologą, bent kartą per metus nueiti pasitikrinti ar atlikti burnos higienos procedūrą – specialistai tikrai pastebės pirmuosius požymius. Tuomet bent jau bus užbėgta už akių sunkioms ligos formoms.
– Burnos vėžio profilaktika nėra įtraukta į valstybines profilaktikos programas, tačiau jūsų klinika „Neodenta“ kartu su kitomis kasmet siūlo išsitirti dėl burnos vėžio nemokamai. Ar tokių apžiūrų metu esate užtikę ankstyvos stadijos vėžį?
– Kasmet vasario mėnuo yra burnos vėžio prevencijos mėnuo. Jo metu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Vilniaus Žalgirio klinika, kitomis įstaigomis nemokamai tikriname žmones, kurie turi kokių nors įtarimų, skundų, konsultuojame juos, šviečiame ir mokome, kaip patiems prižiūrėti burnos ertmę.
Daugiau nei 90 procentų atvejų nuraminame pacientus, kad nieko įtartino nėra. Bet jeigu kyla įtarimų, siunčiame tirtis toliau. Tokių akcijų tikslas – ne tik diagnozuoti kuo daugiau onkologinių ligų, bet ir šviesti Lietuvos gyventojus apie jų burnos būklę, žalingų įpročių poveikį burnai ir visam organizmui, taip pat gydytojus odontologus paskatinti atkreipti dėmesį ne tiktai į dantis, bet ir į juos supančius minkštuosius audinius.
