Mokslininkų teigimu, 76% COVID-19 pacientų iš ligoninės Uhane (Kinija) per pusės metų stebėjimo laikotarpį neišsivadavo iš visų koronavirusinės infekcijos simptomų. Žurnale „The Lancet“ pasirodęs tyrimas, įvardijo dažniausiai pasitaikančius simptomus, kurie ir toliau kamavo tyrimo dalyvius.
Taip pat pabrėžiamas galimas COVID-19 poveikis pacientų širdies ir kvėpavimo sistemos sveikatai, nustatyti galimi rizikos veiksniai, susiję su ilgalaikiu COVID-19 poveikiu.
„Ilgasis Covidas“
Pasaulinę pandemiją sukėlusi koronavirusinė infekcija pasižymi plačia simptomų palete. Sergantiesiems dažniausiai pasireiškia karščiavimas, sausas kosulys, bendras nuovargis. Simptomų stiprumas taip pat stipriai skiriasi. Vieni liga praserga to net nepastebėdami, tačiau sunkiems ligoniams prireikia gultis į ligoninę. Duomenys rodo, kad nuo COVID-19 pasaulyje jau mirė 1,9 mln. žmonių.
Tiesioginiai COVID-19 simptomai ir ligos eiga jau susilaukė daugybės tyrimų. Kol kas mažiau dėmėsio skirta ilgalaikiam infekcijos poveikiui tirti. Stebėjimo ataskaitomis pasirėmę mokslininkai išsiaiškino, kad daugelis žmonių dar ilgai patiria simptomus, susijusius su COVID-19, po to, kai jie oficialiai pasveiksta.
Atsirado net specialus terminas – „ilgasis Covidas“. Po ilgos žmonės dar ilgai skundžiasi nuovargiu, kosuliu, raumenų ir krūtinės skausmais, pastebi bėrimus. Tyrimai pasiryžo geriau suprasti, kaip plačiai paplitę šie simptomai ir kokie rizikos veiksniai nulemia, kad liga žmones kamuoja taip ilgai.
Beveik 2 tūkst. dalyvių
Tyrime dalyvavo 1733 pacientai, kurie buvo išrašyti iš ligoninės Uhane nuo 2020 m. Sausio 7 d. Iki gegužės 29 d., sirgę koronavirusine infekcija. Jiems buvo paskirti papildomi susitikimai, kurie vyko vidutiniškai 186 dienos po jų išleidimo. Paskyrimo metu kiekvienas pacientas turėjo gyvą pokalbį su gydytoju, tam kad būtų galima nustayti, kokius simptomus jie vis dar jaučia.
Jiems taip pat buvo atlikti laboratoriniai tyrimai, fizinė apžiūra ir 6 minučių trukmės ėjimo testas. Be to, 349 dalyviams buvo atliktas plaučių funkcijos tyrimas, o 94 asmenims, kuriems buvo atlikti antikūnų tyrimai, kai jų infekcija buvo sunkiausia, buvo atliekamas tolesnis antikūnų testas.
Daugelio liga nepaleidžia
Tyrėjai nustatė, kad papildomo susitikimo metu 76 proc. dalyvių vis dar patyrė bent vieną COVID-19 simptomą. Dažniausiai skųstasi bendru nuovargiu ir raumenų silpnumu. Šiuos simptomus įvardijo net 63 proc. tyrimo dalyvių. Autoriai teigia, kad 26 proc. dalyvių turėjo miego sunkumų, o 23 proc. patyrė nerimą ar depresiją.
Ištyrė asmenis, kuriems gulint ligoninėje buvo reikalinga plaučių ventiliacija, mokslininkai pastebėjo, kad daugiau nei pusės (56 proc.) jų kraujyje sumažėjo deguonies cirkuliacija. Tuo metu tokia ligos pasekmė nustayti tik 22 proc. pacientų, kurie sirgo ne taip sunkiai ir plaučių ventiliavimo jiems neprireikė.
Mažesnėje, 822 dalyvių imtyje pastebėta, kad 13 proc. inkstų veikla buvo blogesnė nei tada, kai jie buvo ligoninėje.
Galiausiai, pažvelgę į 94 žmonių, atlikusių antikūnų testą, duomenis, mokslininkai nustatė, kad teigiamų testų skaičius sumažėjo nuo 96,2% iki 58,5%. Vidutinis neutralizuojančių antikūnų kiekis taip pat sumažėjo – 47%. Tai reiškia, kad dalies žmonių imunitetas prieš virusą ženkliai nusilpo.
Vienas tyrimo autorių profesorius Binas Cao iš Nacionalinio kvėpavimo takų sistemos medicinos centro, dirbantis Kinijos ir Japonijos draugystės ligoninėje (Kinija) sakė: „Kadangi COVID-19 yra tokia nauja liga, mes tik pradedame suprasti ilgalaikį jos poveikį pacientų sveikatai“.
„Mūsų tyrimas parodo, kaip svarbu atlikti ilgesnį ligos poveikį atskleidžiančius tyrimus didesnėms gyventojų grupėms. Tai būtina, kad geriau suprastume visą COVID-19 poveikio žmonėms spektrą“, – priduria prof. B.Cao.
Parengta pagal Medicalnewstoday
