Tyleniu neretai pavadinamas T.Varnas moka užgniaužti emocijas, o tokie žmonės labiau rizikuoja sveikata.
Tačiau Palangos reabilitacijos sanatorijoje dabar besigydantis vyras nesutiko su nuomone, kad kraujotakos sutrikimą galvos smegenyse galėjo sukelti įtampa prieš premjerą.
Repetuodamas su debiutuojančiu režisieriumi Kirilu Glušajevu dramaturgo Sigito Parulskio naują pjesę „Julija“, kurios premjera numatyta vasarį, T.Varnas nejautė ypatingo nuovargio.
„Manęs niekas nenuvarė nuo kojų, nes mėgstu savo darbą. Režisieriaus asistentas nėra labiau vaikomas nei aktoriai, be to, esu už savo kolegas šiek tiek vyresnis, todėl mane kiti labiau tausoja“, – patikino T.Varnas.
Pastaruoju metu vilnietis pavyzdingai laikosi gydytojų nurodymų. Jis tikino, kad dar neseniai kalbėjosi su angelais.
Šiemet sausio 8-ąją T.Varną ištiko ūminis kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse. Menininkas puikiai prisiminė, kad tą rytą pirmoji iš namų išėjo jo žmona Rasa, o jis atsikėlė apie 9 valandą ir apalpo. Apie 18 valandą grįžusi žmona jį rado gulintį miegamajame.
Iš pradžių moteris įtarė, kad vyrą surietė stuburo diegliai – jis dažnai skųsdavosi dėl tarpslankstelinės disko išvaržos. Ji iškvietė greitosios pagalbos medikus.
Vilniaus universiteto Santaros klinikose atlikus tyrimus paaiškėjo, kad T.Varną ištiko kraujo išsiliejimas – kraujo masė vis labiau veržė galvos smegenis, nukentėjusiojo būklė blogėjo kiekvieną minutę, todėl jis buvo skubiai išvežtas į operacinę.
Kai vyras atsibudo po neurochirurginės operacijos, medikai kalbėjo, kad jis gimęs su marškinėliais, nes nė viena kraujagyslė nebuvo plyšusi.
„Gydytojai patikino, kad operacija buvo sėkminga, nes pasisekė praplauti smegenis, nesijaučiu dabar kvailesnis, atmintis gera, galima sakyti, kad mano ligos istorija – su laiminga pabaiga“, – prisipažino T.Varnas.
Vyras džiaugėsi, kad laiku skyrus gydymą nuo insulto pavyko išvengti atminties šlubavimo, kai jaunystės įvykiai iškyla lyg būtų tai atsitikę vakar, o tai, kas buvo prieš 15 minučių, dingsta iš akiračio.
Sanatorijoje sveikstantis vilnietis nenuobodžiauja, jam skirta įvairių procedūrų. Jūros ošimą jis dažniau girdi atidaręs sanatorijos kambario langą – eiti pasivaikščioti jam dar sunku, nes skauda kojų raumenis.
T.Varnas ne pirmą kartą buvo patekęs į medikų rankas. Jo gyvenime tai trečia krizė, kai pasijuto bejėgis.
Tačiau pirmas kartas, kai vilniečiui buvo operuojama galva. Jam operaciją atliko Vilniaus universiteto Santaros klinikų gydytojas neurochirurgas Dainius Rinkevičius.
Po operacijos pagerėjo menininko savijauta ir dėl kitų lėtinių ligų, pavyzdžiui, normalus tapo kraujospūdis, gliukozės kiekis kraujyje. Pastarasis rodiklis Titui itin svarbus – mat jam nustatytas diabetas.
Jis džiaugėsi, kad gydytojai nedraudžia gerti kavos, kurią labai mėgsta.
Anksčiau vyras keliskart yra patyręs infarktą, todėl gėrė kraują skystinančius vaistus. Kai vieną dieną pajuto, kaip dilgčioja galvoje, manė, kad tai savaime praeis.
„Matyt, kraujo lašėjimas ant smegenų ir sukeldavo tuos dilgčiojimus, bet aš nesikreipiau į gydytojus“, – prisipažino T.Varnas.
Dabar jis nebūtų toks kantrus, nors puikiai žino, ką reiškia gyventi su skausmu. Stuburo išvaržą taip pat nuolat jaučia, todėl vaikšto pasiremdamas lazda.
Gydytojas neurochirurgas D.Rinkevičius įspėjo, kad ūminis kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių.
Dažniausiai insultą sukelia kraujagyslės užsikimšimas (išeminis insultas) arba kraujo išsiliejimas į galvos smegenis (hemoraginis insultas).
Kraujo išsiliejimą galvos smegenyse taip pat gali sukelti vaistų perdozavimas, pavyzdžiui, vartojant kraują skystinančius preparatus – senos kartos antikoaguliantus.
Naujosios kartos vaistai saugesni, nesukeliantys tokio šalutinio poveikio. Prasidėjus savaiminiam kraujavimui dalį tokių ligonių būtina skubiai operuoti, nes be chirurginio įsikišimo tiesiog neįmanoma jų išgelbėti.
„Su kiekviena minute nukentėjusiojo būklė blogėja, todėl reikia chirurgiškai pašalinti padidėjusį kraujo tūrį. Iki šiol nėra vaistų, kurie galėtų tai padaryti“, – apgailestavo gydytojas D.Rinkevičius.
Kaukolėje pasidaro pernelyg mažai vietos
Dainius Rinkevičius
Vilniaus universiteto Santaros klinikų neurochirurgas:
„Galvos smegenų kraujagyslėms yra pavojingas tiek sutirštėjęs, tiek labai skystas kraujas. Tipiškas insulto požymis, kai plyšta kraujagyslė, yra kraujavimas į galvos smegenų audinį – parenchimą.
Senosios kartos antikoaguliantai, kurie neretai paskiriami patyrus infarktą ar atlikus širdies vainikinių kraujagyslių stentavimą, gali sukelti kitokį kraujavimą.
Tai – savaiminis kraujo išsiliejimas tarp galvos smegenų kietojo dangalo ir pačių smegenų, ši būklė vertinama kaip insulto potipis.
Iš pradžių kraujavimas gali būti ir minimalus, nes kurį laiką smegenys sugeba susitvarkyti su papildoma kraujo mase. Kai temsta sąmonė, prasideda paralyžius, tai rodo, kad kaukolėje smegenims jau nebeliko vietos. Vyresniame amžiuje išsiliejus nedideliam kraujo kiekiui kaukolėje ryškesnių simptomų iš pradžių gali ir neatsirasti, nes kurį laiką smegenys sugeba susitvarkyti su papildomu kraujo tūriu. Kraujo tūriui didėjant ir vis labiau besispaudžiant kaukolėje smegenims paciento būklė pradeda staigiai blogėti - temsta sąmonė, išsivysto paralyžius, ima trikti gyvybinės funkcijos. Laiku nesuteikus pagalbos, tai baigiasi mirtimi.“
Dėl ko nukenčia smegenys
Insulto požymiai, kuriuos dera žinoti kiekvienam žmogui, yra veido paralyžius, nukarusi lūpa, negebėjimas nusišypsoti, rankos ar kojos paralyžius, sutrikusi kalba.
Insultą gali paskatinti aterosklerozė, dėl kurios kraujagyslės gali užsikimšti krešuliu.
Aterosklerozė – labai paplitusi liga, ji sukelia ne tik miokardo infarktą, galūnių arterijų trombozes, bet ir galvos smegenų kraujagyslių trombozes, dėl to įvyksta išeminis insultas.
Kita dažna bėda – širdies ligos, ypač širdies ritmo sutrikimai. Dėl šių ligų taip pat formuojasi krešuliai, bet jie susidaro ne pačiose kraujagyslėse, o širdyje.
Su kraujo tėkme krešulys gali nukeliauti per kraujagysles į tolimiausius organus. Galvos smegenys yra pirmasis organas krešuliui išėjus iš širdies.
Insultą gali išprovokuoti ir padidėjęs kraujospūdis, nes smegenų kraujagyslių sienelės darosi trapios, lengvai pažeidžiamos ir gali bet kada plyšti. Insulto riziką didina cukrinis diabetas, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, nuolat patiriama nervų įtampa ir stresas.
