Nuo sveikos mitybos kelio nuklydusiems reikia priminti, kad daržovės yra svarbiausių vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų, pvz., antioksidantų ir skaidulų, šaltinis.
Reikšmingai sumažėjo kraujospūdis
Įvairūs tyrimai rodo, kad mityba, kurioje gausu daržovių, gali padėti apsisaugoti nuo vėžio.
Tačiau Australijoje įsikūrusio Edith Cowan universiteto (ECU) mokslininkų tyrimas pateikė naujų įžvalgų apie daržovių poveikį kraujospūdžiui.
„Gliukozinolatais vadinami junginiai, kurių gausa pasižymi kryžmažiedės daržovės, mažina kraujospūdį gyvūnams, tačiau įrodymų apie tai, kad jie gali būti naudingi žmonėms, iki šiol buvo nedaug“, – sakė ECU doktorantė ir pagrindinė tyrimo autorė Emma Connolly.
O kas tos kryžmažiedės daržovės? Tai – brokoliai, briuseliniai kopūstai, lapiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, žalieji lapiniai kopūstai (kale), rukola, ridikėliai ir ropės.
Įrodyta, kad juose esantys gliukozinolatai pasižymi priešvėžinėmis, priešuždegiminėmis, antidiabetinėmis ir lipidų kiekį mažinančiomis savybėmis.
Tyrimo, kuris buvo paskelbtas žurnale BMC Medicine, autoriai kryžmažiedžių daržovių poveikį kraujospūdžiui palygino su šakniavaisių ir moliūginių daržovių. Aštuoniolika dalyvių, kurių kraujospūdis buvo padidėjęs, turėjo dvi 2 savaičių trukmės mitybos intervencijas, kurias skyrė 2 savaičių pertrauka, kai jie grįžo prie sau įprastos mitybos.
Dalyviai valgė brokolius, kopūstus, žiedinius ir gūžinius kopūstus, paruoštus kaip sriuba. Vieną porciją pietums ir vieną vakarienei – maždaug 600 ml sriubos per dieną.
Kontrolinės intervencijos metu jie valgė tokį patį kiekį šakniavaisių ir moliūginių daržovių (bulvių, saldžiųjų bulvių, morkų ir moliūgų). Ir vėl sriubos pavidalu.
Dalyviams buvo nurodyta valgyti įprastus pusryčius ir užkandžius, tačiau buvo paprašyta vengti užkandžiauti dvi valandas po sriubos valgymo. Savanorių kraujospūdis buvo nuolat matuojamas 24 valandas prieš ir po abiejų mitybos intervencijų.
Valgant didesnį kiekį kryžmažiedžių daržovių, statistiškai reikšmingai (vidutiniškai 2,5 mmHg) sumažėjo sistolinis kraujospūdis, kitaip – „viršutinis“ skaičius.
Šakniavaisiai ir moliūginės daržovės tokio ryškaus poveikio neturėjo, sistolinį kraujospūdį vidutiniškai sumažino 0,7 mmHg. Tiesa, tai irgi sveikintinas rezultatas.
„Šis sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas yra kliniškai svarbus, – teigė tyrėjai. – 2,5 mmHg sumažėjimas dėl padidėjusio kryžmažiedžių daržovių vartojimo gali reikšti 5 proc. mažesnę didelių širdies ir kraujagyslių įvykių riziką.“
Beveik kiekvieną dieną
Suprantama, kad, atsižvelgdami į rezultatus, mokslininkai ragina žmones valgyti daugiau kryžmažiedžių daržovių. Deja, tai gali būti sunkiau, nei skamba.
„Siekiant sumažinti širdies ligų riziką, plačiai rekomenduojama vartoti daugiau daržovių, o ankstesni stebėjimo tyrimai parodė, kad kryžmažiedžių daržovių, tokių kaip brokoliai, kopūstai ir briuseliniai kopūstai, ryšys su mažesne širdies ligų rizika yra stipresnis nei kitų daržovių, – sakė E.Connolly ir pridūrė, kad kryžmažiedės daržovės įprastai sudaro tik nedidelę dalį žmonių racione.
Gliukozinolatai puikiai veikia kraujospūdį, tačiau tyrimais nustatyta, kad vadinamosiose Brassica daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose ir žiediniuose kopūstuose, jie virsta izotiocianatais, kurie šioms daržovėms suteikia išskirtinį aštrų, kartoką skonį. Kita priežastis, kodėl žmonės vengia kryžmažiedžių daržovių, yra ta, kad jos gali sukelti dujų kaupimąsi.
Nepaisant to, tyrėjai pataria į mitybą įtraukti daugiau kryžmažiedžių daržovių – nauda sveikatai per didelė, kad jos būtų galima atsisakyti.
„Kryžmažiedės daržovės priklauso daržovių grupei, kurių suvalgoma mažiausiai“, – sakė ECU doktorantė ir tyrimo autorė Lauren Blekkenhorst.
Pasak jos, būtų idealu, jei šias daržoves valgytume beveik kiekvieną dieną.
Parengta pagal „New Atlas“ inf.
