Anot „Camelia“ vaistininkės Gretos Šimkės, su žalingu alkoholio vartojimu susiduriantys asmenys daro įtaką ne tik savo asmeninei gerovei, bet taip pat neigiamai paveikia daugybę žmonių aplink: šeimos narius, draugus, kolegas ar net nepažįstamuosius. Tad kaip atpažinti, kartais iš pirmo žvilgsnio nematomą, tačiau žalingą santykį su alkoholiu?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir su tuo susijusių nelaimių bei sveikatos sutrikimų, gyvybės netenka apie 3 milijonus žmonių.
Deja, Lietuvoje alkoholio vartojimo rodiklis vis dar išlieka itin aukštas – esame viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių tautų visame pasaulyje. Statistika atspindi, kad per metus vienam 15 metų amžiaus ir vyresniam lietuviui tenka 12,1 litro grynojo alkoholio.
Rizikos faktorių – apstu
Vaistininkė G. Šimkė paaiškina, jog priklausomybę nuo alkoholio pastebėti gali būti labai sunku, kol tai tiesiogiai neigiamai nepaveikia santykių su artimais žmonėmis, darbo ar mokslų. Potraukis svaigalams kiekvienam vystosi skirtingai, net jei ir suvartojamas tas pats kiekis – daug kas priklausomo nuo įvairių rizikos faktorių, žmogaus amžiaus, lyties bei gyvenimo būdo.
„Iki 1990-ųjų daugiausiai klinikinių studijų apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui buvo atliekama su vyrais, tačiau vėliau mokslininkai išsiaiškino, kad visgi moterys svaigulį pajunta greičiau, kadangi jų kūnuose yra didesnis kiekis riebalų, tačiau mažesnis vandens. Taip pat moterų organizmai gamina mažiau AHD fermento, o būtent jis yra atsakingas už alkoholio skaidymą.
Rizika piktnaudžiauti alkoholiu padidėja tiems, kurių tėvai ar seneliai turėjo priklausomybę nuo svaigalų, taip pat sergantiems depresija ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais. Didelę reikšmę turi ir tai, kada buvo pradėta vartoti alkoholį, ar gyvenime buvo nutikę emocinių traumų, taip pat įvairūs socialiniai ir kultūriniai aspektai“, – paaiškina vaistinių tinklo atstovė.
Mitai ir tiesa
Anot G. Šimkės, nors visuomenėje alkoholis dažnai laikomas linksmybių dalimi, visgi tik mažos jo dozės gali veikti stimuliuojančiai. Iš tiesų alkoholis paveikia smegenų impulsus į kūną ir sulėtina jų veiklą, tad yra laikomas depresantu.
Kai kurie žmonės svaigalus sieja ir su atsipalaidavimu po sunkios darbo dienos, tačiau čia galima padaryti rimtą klaidą, nes su laiku organizmas nebesupras, kaip kovoti su patiriamu stresu, nesigriebiant alkoholio.
Negana to, svaigalai turi nemažai įtakos daugybės sveikatos problemų atsiradimui, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sutrikimams, kepenų bei kasos ligoms, atminties problemoms ar net demencijai, taip pat psichikos sutrikimams, vėžiniams susirgimams bei alkoholizmo išsivystymui.
„Visuomenėje vyrauja nemažai mitų apie svaigiųjų gėrimų vartojimą, tarkime, kad jei to nedarome kasdien ar labai dideliais kiekiais – negalime tapti priklausomi. Iš tiesų, nėra saugaus alkoholio kiekio ar gėrimų pobūdžio, nes kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai.
Taip pat kai kurie žmonės tiki, kad raudonas vynas netgi turi teigiamos įtakos sveikatai dėl jame esančio antioksidanto resveratrolio. Vis dėlto, taurėje raudono vyno jo gali būti vos 1–2 mg, kai kokybiškuose maisto papilduose – apie 200 mg“, – sako vaistininkė.
Žalingus įpročius keisti naudingais
Pasak G. Šimkės, egzistuoja gausybė sveikatai palankių būdų kovoti su patiriamu stresu, energijos stygiumi, nemiga ar siekiant papildyti organizmą reikiamomis medžiagomis. Visų pirma, svarbu laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, rinktis visavertį maistą bei skirti laiko fiziniam aktyvumui.
Antra, susiduriant su nemaloniais kasdienybės trikdžiais, pavyzdžiui, suprastėjusia miego kokybe, dažnu nuovargiu ar nuotaikos pokyčiais, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis atliktų reikiamus kraujo tyrimus ir išsiaiškintų viso to priežastis.
„Lietuviams dažnai trūksta vitamino D, kurio menkos atsargos gali lemti nuotaikos pokyčius. Magnis bei B grupės vitaminai padės stabilizuoti emocijas, suteiks daugiau žvalumo ir energijos, o saugiais kiekiais vartojami geležies maisto papildai pagelbės kovojant su nuovargiu.
Žinoma, svarbu rūpintis ir savo emocine sveikata – pasidomėti įvairiais streso valdymo būdais, leisti sau atsipalaiduoti pasitelkiant meną, sportą ar biblioterapiją, atrasti smalsumą skatinančių laisvalaikio veiklų“, – sako ji.
Visgi, jei alkoholio vartojimo visiškai išvengti nepavyksta, vaistininkė pataria bent jau tinkamai pasirūpinti organizmu po vakarėlio, kadangi svaigieji gėrimai siejami su dehidratacijos ir prasto medžiagų pasisavinimo rizika.
Didelę naudą gali suteikti mineralai, tokie kaip: magnis, kalcis, cinkas, geležis, manganas – jie padeda reguliuoti gliukozės lygį, deguonies pernešimo procesus bei išvengti krešulių susidarymo. Riebiosios omega-3 rūgštys taip pat gali pasitarnauti dėl teigiamo poveikio smegenų veiklai, nuotaikų reguliavimui ir uždegimo organizme mažinimui.
„Jei pasitaiko atvejų, kada nebegalite kontroliuoti suvartojamų alkoholinių gėrimų kiekio, tai trukdo darbui, mokslams ar kitoms veikloms, sulaukiate priekaištų iš artimų žmonių, atsiskiriate nuo socialinių situacijų, į kurias neįtrauktas alkoholis, pavyzdžiui, renkatės būti ten, kur galėsite išgerti, o ne paprasčiausiai praleisti laiką su draugais – metas susimąstyti ir pakeisti įpročius.
Kreipkitės pagalbos į artimuosius, pasisakykite psichoterapeutui, šeimos gydytojui ar vaistininkui. Priklausomybė nuo alkoholio yra sunki liga, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje, todėl turime vieni kitiems padėti. Ypač prieš jaukiausias metų šventes“, – priduria vaistininkė G. Šimkė.
