1. Per daug sėdėjimo
Suaugęs žmogus per dieną vidutiniškai sėdi šešias su puse valandos. Tai turi reikšmingos įtakos smegenims. Prieš kelis metus žurnale „PLOS One“ paskelbtas tyrimas parodė, kad per ilgas sėdėjimas yra susijęs su pokyčiais atminčiai svarbioje smegenų dalyje.
Mokslininkai, naudodami magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), patikrino 45–75 metų amžiaus žmonių smegenų sritį, kurioje kaupiami nauji prisiminimai. Tada jie palygino MRT rezultatus su tuo, kiek valandų per dieną tie žmonės praleido kėdėje.
Paaiškėjo, kad už naujus prisiminimus atsakinga smegenų dalis buvo plonesnė tuomet, jei žmogus daugiau laiko praleidžia sedėdamas. Pasak mokslininkų, šie pokyčiai smegenyse gali lemti kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir demenciją.
Ką daryti? Ekspertai pataria bent kas 30 minučių pakilti nuo kėdės. Naudinga būtų telefone nustatyti priminimą. Tuomet nepamiršite, kad atėjo laikas pajudėti. Vaikščiokite po namus, padarykite keletą pritūpimų arba išeikite trumpam pasivaikščiojimui lauke.
2. Bendravimo trūkumas
Vienatvė yra susijusi su depresija ir didesne Alzheimerio ligos rizika bei gali pagreitinti kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Nustatyta, kad mažiau socialiai aktyvūs žmonės praranda daugiau smegenų pilkosios medžiagos, kuri svarbi informacijos apdorojimui.
Specialistai paaiškina, kad nebūtina turėti tūkstančio draugų. Užtenka ir dviejų, trijų žmonių, su kuriais visada galite pasikalbėti. Neužsisklęskite savyje, juk galite dalytis bet kuo. Reguliariai parašykite arba paskambinkite savo draugams, pasidomėkite, kaip jiems sekasi. Sukurkite naują tradiciją: kas savaitę susitikite pasidalinti savo džiaugsmais ir vargais.
Jei norite prasmingo ir psichologiškai stimuliuojančio bendravimo, pasirinkite žmones, kurie jums rūpi ir kuriems rūpite jūs.
3. Miego stygius
Daugybė žmonių miega mažiau nei 7 valandas kasnakt. Vieni neranda laiko, o kiti sako, kad daug miego jiems nereikia, nes rytais vis tiek jaučiasi žvalūs. Tačiau moksliškai įrodyta, kad pažintiniai gebėjimai, pavyzdžiui, atmintis, mąstymas ir problemų sprendimas, prastėja, kai žmogus miega mažiau nei septynias valandas.
Ekspertai pataria vakare anksčiau susiruošti į lovą. Atsigulkite valandą anksčiau. Tai padės sumažinti vėlyvų vakarų skaičių ir suteiks jūsų smegenims bei kūnui papildomo laiko pakankamai išsimiegoti.
Jei prabudote, duokite smegenims laiko atsipalaiduoti. Pabandykite skaityti knygą, bet nežiūrėkite televizoriaus, nenaudokite išmaniojo telefono, nes ekranai sukelia stimuliaciją, kuri kliudo užmigti.
4. Lėtinis stresas
Lėtinis stresas gali naikinti smegenų ląsteles ir sumažinti prefrontalinę žievę – už atmintį ir mokymąsi atsakingą smegenų sritį.
Specialistai pastebi, kad vyresniame amžiuje lėtinį stresą dažnai sukelia pesimistinis požiūris į aplinką. Nederėtų manyti, kad viskas privalo klostytis taip, kaip jūs norite. Per dideli lūkesčiai sukelia neigiamas emocijas, kurios didina streso lygį.
Ką daryti? Kai jaučiate, kad tuoj susinervinsite, giliai įkvėpkite ir priminkite sau, kad ne visada žinote, kas geriausia, ir pripažinkite, kad kiti požiūriai gali būti teisingi. Nusiraminti padeda ir mantros kartojimas. Pasakykite sau, kad jaučiatės gerai. Sutramdę savo ego, galite išvengti streso.
Parengta pagal „Harvard Health“ inf.
