Tiesa, jis pabrėžia, kad savarankiškas maisto papildų vartojimas, su niekuo nepasitarus, retai duoda norimos naudos. Tik medikas tinkamai įvertins, ar pasirinktas maisto papildas dera su jau vartojamais vaistais, įvertins kokio pobūdžio maisto papildas padės sustiprinti sveikatą, patars dėl vartojamo preparato dozės, perspės apie kitų pacientų daromas klaidas.
Tai padėtų išvengti ir impulsyvaus maisto papildų vartojimo, kai preparatas pasirenkamas dėl patrauklios reklamos ar akiai mielesnės pakuotės, o ne įvertinus jo naudą ir reikalingumą.
Pasak A.Levinger, vitamino D papildai reikalingi visiems, o štai multivitaminus dažnas geria be reikalo. Gydytojas taip pat pataria negerti geležies papildų, kol vyksta virškinimas, ir rekomenduoja, kaip lengviau nuryti tabletes bei kapsules.
Vitamino D trūksta daugeliui
Lietuvoje dienos trumpėja, saulės spinduliais pasilepinti galime vis rečiau. Šaltuoju metų periodu kiekvienam ypač aktuali tampa vitamino D trūkumo problema.
„Reikia suprasti, kad mūsų platumoje net ir stovint lauke vidury dienos, vitamino D aktyvacija odoje yra minimali. Todėl vitamino D papildus vartoti turėtų visi“, – aiškina A.Levinger.
Jo teigimu, nėra didelės prasmės tirtis vitamino D koncentracijos kraujyje, nes ir taip galima numanyti, kad ji bus žemesnė, nei reikalinga.
„Per pastaruosius 10 metų, kai turime galimybę matuoti vitamino D koncentraciją, jo perdozavusių pacientų nesu matęs. Turbūt tokių ir nesutiksiu“, – patikina A.Levinger.
Šiomis dienomis kaip vitamino D galimas šaltinis itin populiarūs išlieka žuvų taukai. Profilaktiškai juos vartoja ir vaikai, ir suaugusieji. Tačiau, gydytojo teigimu, tokie maisto papildai neturėtų būti geriami, tikintis papildyti vitamino D atsargas, žuvų taukai labiau tinkami kraujagyslių ligų prevencijai.
„Vitamino D koncentracija žuvų taukuose dažnai yra nepakankama net palaikomajai dozei, o kaupiamajai tuo labiau. Žuvų taukai palankiai veikia vienų iš cholesterolio rūgščių – trigleceridų apykaitą. Todėl sakyčiau, kad žuvų taukai tinkamesni pacientams, turintiems lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų“, – paaiškina A.Levinger ir priduria, kad bet kokiu atveju dėl maisto papildo vartojimo reikėtų atsiklausti gydytojo.
Kada multivitaminai nereikalingi?
Gydytojas akcentuoja visavertės mitybos svarbą, o dėl įvairių priežasčių atsisakius dalies maisto produktų, pavyzdžiui, tapus vegetaru, būtina pasirūpinti, kad būtų gaunama pakankamai visų maisto medžiagų.
„Žmogus gali nevalgyti mėsos, tai suprantamas jo pasirinkimas. Tačiau tokiu atveju, norėdamas palaikyti gerą sveikatą, jam yra reikalingas kitas pilnaverčių baltymų šaltinis“, – pabrėžia A.Levinger.
Tiesa, augaliniais baltymais praturtinti sojos produktai, chia sėklos, bolivinė balanda, riešutai, pupelės, žirniai, grūdinės kultūros, avinžirniai, lęšiai.
Amino rūgštys – būtina organizmo statybinė medžiaga. Tačiau ne visos amino rūgštys randamos augaliniame maiste. Pasak gydytojo, vegetarams taip pat reikalingi A, B, D ir G grupių vitaminai. Augalinė mityba taip pat reiškia ribotą geležies ir cinko prieinamumą. Todėl vegetarai turėtų pasitarti su gydytoju, kuris padės rasti alternatyvių šių medžiagų šaltinių.
A.Levinger pabrėžia, kad mėsos atsisakymas – ne vienintelis mitybos veiksnys, turintys įtakos maisto papildų pasirinkimui. Antai multivitaminus vartoti rekomenduotina tik tiems žmonių, ant kurių stalo vaisiai ir daržovės atsiduria ypač retai. Kitu atveju, nebus jokios naudos, susidaręs perteklius pasišalins natūraliai.
„Jeigu žmogus valgo įvairius vaisius ir daržoves, dauguma vandenyje tirpių vitaminų jis gauna tiesiog su maistu“, – paaiškina A. Levinger.
Geležis – tik tuščiu skrandžiu
Mitais apipintas ir geležies įsisavinimo organizme procesas. Pavyzdžiui, kartais klaidingai manoma, kad besilaukiančios moterys geležies vartoti turi papildomai. Mitas ir tai, kad iš hemoglobino kiekio galima nuspręsti, ar geležies pakanka. Jos atsargoms organizme įvertinti reikalingi papildomi tyrimai.
Kita vertus, tiesa, jog organizme trūkstant geležies, vystosi anemija (mažakraujystė) bei apsunksta deguonies įsisavinimas audiniuose. Geležies trūkumas pasireiškia nuovargiu, galvos skausmu ir svaigimu, padidėjusiu dirglumu, suprastėjusia atmintimi ir dėmesio sutrikimais.
A. Levinger pabrėžia, kad geležies papildų nedera vartoti su maistu, o nurodymo „vartoti po valgio“ nereikėtų suprasti pažodžiui. Tuščias skrandis – rūgštingesnis, o tai palanku geležies įsisavinimui.
„Nereikia pamiršti, kad virškinimo procesas trunka mažiausiai dvi valandas. Jeigu geležies papildą vartosite praėjus tik valandai po valgio, naudos nebus. Reikia palaukti bent 2,5–3 valandas po valgio, kad skrandyje prisikauptų pakankamai rūgščių“, – pataria A.Levinger.
Tabletes ir kapsules ryti pataria skirtingai
Gydytojas taip pat pastebi, kad maisto papildus ir vaistus vartojantiems žmonėms kartais kyla problemų juos nuryjant, todėl rekomenduoja tabletes ir kapsules nuryti skirtingai.
„Įdedame tabletę į burną, išgeriame mažą gurkšniuką vandens ir pakėlę galvą į viršų stengiamės praryti. Tada tabletė lengvai nuslys. Su kapsulėmis atvirkščiai – galvą reikia nuleisti“, – pataria A.Levinger.
Taigi, nors dažna vaistinė asortimento gausa primena prekybos centrą, tačiau į joje įsigyjamus pirkinius privalu žvelgti itin atidžiai. Maisto derėtų rinktis remiantis gydytojų nustatytu poreikiu, o ne draugų patarimais ir įtikinama reklama. Tik gerai apgalvotas ir profesionalia nuomone paremtas sprendimas gali duoti norimą naudą sveikatai, o netinkamai parinktas maisto papildas gali net pakenkti.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
