Didžiausią pavojų, pasak jų, kelia ledai, kurie buvo atititpinti ir pakartotinai užšaldyti.
Ledai atitirpti gali laikinai sutrikus elektros tiekimui į šaldymo kamerą arba netinkamai juos gabenant.
Jeigu atitirpinti ledai buvo užšaldyti iš naujo, jie gali tapti patogeninių mikroorganizmų, tokių kaip E. coli, salmonelėmis ir listerijos bakterijos, terpe.
Jeigu suvalgius ledų apima skrandžio skausmai ir pradeda pykinti, taip pat pakyla kūno temperatūra, reikia skubiai kviestis greitąją medicinos pagalbą.
Be to, šalto deserto vartojimas per karčius gali lemti kraujagyslių spazmus, dėl ko venos ir arterijos iš pradžių išsiplečia, o po to susiaurėja. Mažiausia, kas dėl to gresia – galvos skausmas, įspėjama interneto svetainėje „Pomada“.
Medikai siūlo labai šiltą dieną verčiau gelbėti savo organizmą nuo perkaitimo ne ledais, o hidratacija, tai yra, vartojant pakankamai vandens.
Geriant vandenį smegenys gauna signalą apie pasiektą komfortišką temperatūrą, bet šis efektas trunka tik trumpą laiką.
Tiesa, primename, kad ne bet koks vanduo gelbsti nuo karščių.
„Šeimos medicinos centro“ šeimos gydytojas, medicinos auditorius Renatas Dainius neseniai pasakojo, kad per karščius norint atstatyti skysčių pusiausvyrą suaugusiam žmogui svarbu suvartoti 2,5-3 litrus skysčių per dieną.
Per karščius būtinas sūrus, didelės mineralizacijos mineralinis vanduo, nes prakaituojant prarandami tokie mineralai, kaip kalis, natris ir kiti.
Plačiau apie tai galite perskaityti straipsnyje: „Gydytojas įspėja: ne bet koks vanduo gelbsti nuo karščių“.
Su ledais susijęs ir kitas negatyvus veiksnys. Medikai teigia, kad bandydami jais atsivėsinti žmonės per karščius mažiau vartoja skysčių, kas yra labai pavojinga.
