Inkrustuoti kristalais, papuošti plunksnomis, oda ir koralais drabužiai karaliavo per Romos aukštosios mados savaitę. Jie skirti ne vakarui, ne šventei, o įprastai dienai. Juos vilkės moterys, kurioms svarbu gerai atrodyti kiekvieną akimirką, ir nesvarbu, kiek tai kainuotų.
Dizainerės Raffaellos Curiel kolekcija buvo pristatyta Šventosios Dvasios Sasijoje (Santo Spirito in Sassia. – it.) vienuolyne šalia Vatikano.
Mados pakyla ėjo moterys, pasipuošusios šeštojo dešimtmečio stiliaus siaurakraštėmis skrybėlaitėmis. Veidai – paslėpti po siuvinėtu vualiu, persišviečiančios pirštinės tik dar labiau atkreipė dėmesį į skaisčiai raudonus nagučius.
Pasibaigus beveik valandą trukusiam pristatymui, sunku buvo sugrįžti į tikrovę, nors Romos aukštosios mados savaitės pristatymai kasmet būna pilni karališko deimantų spindesio.
R. Curiel savo klientes – „donna di classe” (kilmingos, elegantiškos, išskirtinės laikysenos damos), pirmųjų eilių viešnias – dar kartą įkvėpė svajonėms. Toms moterims tiesiog būtinas aukštosios mados drabužis, apie kitokius kilmingose italų šeimose negali būti nė kalbos.
Tarp R. Curiel viešnių buvo ir Italijos prezidento Giorgio Napolitano žmona Clio Maria Bittoni – elegantiška garbaus amžiaus italė.
Aukštosios mados savaitės metu Amžinąjį miestą svilino 40 laipsnių karštis, bet gofruoti R.Curiel paltai, apiberti kristalų snaigėmis, leido trumpam atsikvėpti. Šį įspūdį stiprino manekenės, lyg ledo karalienės įsisupusios į audinių kailio apykakles.
Kai viena manekenė nusimetė nuo pečių mėsos spalvos paltuką, pasigirdo plojimai – kristalai tarsi trapus ledo voratinklis dengė visai nuogą krūtinę.
Žvilgsnis slydo į blauzdas, aptemptas kojinėmis – jos iš grubaus ažūro, numegztos vąšeliu rankomis, su stora siūle – visai kaip šeštajame dešimtmetyje.
Publika pasijuto lyg kino teatre – taip netikroviškai, lyg svajonė atrodė brangakmeniais inkrustuotas vyriško stiliaus languotas paltas su siuvinėtais rankogaliais, smailianosiai bateliai, brangūs koralų vėriniai.
Svajoti privertė ir prabangioje Pomphili viloje surengtas dizainerio Renato Balestros rūbų pristatymas.
Moterys ant dizainerių Giados Curti, Delfrance Ribeiro, Michele Miglionico mados pakylų tapo gėlėmis ir angelais, deivėmis ir princesėmis, undinėmis ir sniego karalienėmis.
Prie tokių suknelių plušama ištisus metus, ir tik akimirką šlama jų šilkas – ištapytas, išsiuvinėtas, iškarpytas ir apibertas stiklo bei deimantų šukėmis.
Kūno linkius subtiliai išryškina prabanga kasmet stulbinantys arabų dizaineriai. Kūrėjas iš Libano Tony Wardas kraujo raudonumo, anglies, raudonojo vyno suknias dekoravo bažnyčių vitražų mozaikomis. Jos žaižaravo ir keitė atspalvius su kiekvienu manekenės judesiu. Regis, matai miražą ar sapnuoji atviromis akimis.
T. Wardo suknios skirtos princesėms, markizėms, kunigaikštytėms. Kilmingos moterys trokšta suknelės tik vienam vakarui, nes už viską joms svarbiau išreikšti savąjį „aš”.
Švelnios persikų, cukraus pudros, vanilės ir anyžių spalvos, kuriomis nudažytos Abedo Mahfouzo suknios, sukėlė publikos ekstazę.
Apdarai sukurti iš daugybės metrų plonyčio audinio, bet vis tiek atrodo besvoriai. Šį įspūdį stiprina kristalų dekoras, meistriškai įsiūti organzos drugeliai ir gėlių žiedai.
Suknios spinduliavo lyg impresionistų drobėse įamžintas saulėlydžio miražas.
Kad galėtum fotografuoti, reikia gausybės leidimų – mados namai saugo savo idėjas. Tačiau Romos publika nepanaši į Milano, tad niekas neskuba traukti mobiliųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių. Juk technika žudo emocijas. O Romos elitas trokšta jas išgyventi.
Aristokratai nepraleidžia progos patirti vos akimirką trunkančio džiaugsmo, o aukštosios mados suknelė ant tobulo moters kūno būtent tai suteikia.
